Levandų ir mėtų duonelė

Iš tikrųjų, nesusivoki žmogus, koks malonumas yra ilsinti savo akis žiūrint į bekraštes centrinės Lietuvos lygumas, kai dažniausiai visą laiką žvilgsnis koncentruotas ne toliau alkūnės, o Vilniaus bokštai neatveria didesnių erdvių.
Kiek daug spalvų yra tamsiame, lietuviškame rudeny. Kiekviena nušiurusi žolė, medžių kamienai, spygliuočių pulkai atrodo pasipuošę plačia spalvų palete, kai visą dieną tave supa techninės balta, pilka ir žydra spalvos.
Visą dieną praleidus darbe grįžti namo, lėtai pasigamini fantastiško risotto (receptas kada kitada ateity), gurkšnis šalto, balto vyno, ir visi dienos, netgi mėnesio vargai nusibraukia. Tikrai.

Arbarba labai gera yra užsikaisti chai arbatos, pasileisti kokią šablonišką kalėdinę melodiją (mokslininkai sako, jog geriausiai ramina mintinai žinomos dainos) ir užsikąsti kokiu skanumynu. Kad ir tokiu:

Levandų ir mėtų duonelė

Produktai:

* 1 stiklinė pilno grūdo miltų
* 1 1/3 stiklinės paprastų miltų
* 1,5 arb. š. kepimo miltelių
* žiupsnis druskos
* 3 Š. sviesto, kambario temperatūros
* 100 g cukraus
* 85 g grietinės
* 170 g natūralaus jogurto
* vanilės esencijos/vanilinio cukraus
* 1 kiaušinis
* 2 arb. š. smulkiai kapotų mėtų
* 1 arb. š. levandų žiedų

1. Dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.
2. Atskirai ištrinti sviestą su cukrumi, kol masė taps puri. Paeilui įmaišyti jogurtą, grietinę, vanilę, kiaušinį.
3. Skystą masę per kelis kartus įmaišyti į miltus. Nepersistengti!
4. Įmaišyti levandas ir mėtas.
5. Tešlą sukrėsti į sviestiniu popieriumi išklotą/sviestu išteptą formą ir kepti ~40 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Ar pyragas iškepęs, tikrinti dantų krapštuku.

Šaltinis: http://pabandykimsveikiau.wordpress.com/

Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

Kažkodėl būtent ketvirtadieniais, kai man būna savaitgalis ir aš einu miegoti popiečio miego, atsibudusi el. pašto dėžutėje randu nemažai nuostabių pasiūlymų, kurie mane pasiekia šio blogo dėka. Ir ten kviečia sudalyvaut, ir kitur ateit.. Bet kodėl viskas vyksta savaitgaliais, kai aš dirbu? :) Tad deja, kad ir kaip noriu visur sudalyvaut, deja.

O vat paskutinįjį ketvirtadienį, kadangi buvo beaujolais nouveau diena (tikiuos, nepamiršot atšvęst ir jūs ?), laiko pasiruošt savo savaitinius pietus nebeliko. Visą savo darbo savait(gal)ę mitau greitai paruošiamu maistu, tad pirmadienį jau negalėjau atitraukti akių nuo receptų... Išsirinkau ir vištą, ir pyragą, ir dar bulvinių blynų dėl pilnos laimės. Višta tikiuos kepsis ketvirtadienį, bulvinius blynus berods nurungė visokie greitai sukramsnojami saldumynai ir suši..
O pyragas parodė, kad mano įgūdžiai virtuvėje labai nusilpę.

Pradžioje viskas ėjosi ok.  Net pagaliau sunaudojau jau spėjusį išsikristalizuoti auksinį sirupą. Tada jau prieš pat pradedant maišyti tešlą, nutariau dar šiek tiek įlįsti į indų spintą.. ir tiesiai ant manęs iš viršutinės lentynos nukrito kepimo skardų rinkinys. Stiklinė forma prieš nusižudydama į grindis, dar nutarė atsispirti nuo mano delnikaulio. Taigi, tešlos sumaišymą teko atidėti dėl generalinio kambario šlavimo.

Jau pilant tešlą ant karamelinių persimonų, suabejojau tešlos tirštumu, bet oh well, taip seniai kepiau kokį pyragą, kad gal tikrai taip turi atrodyt ?

Tik pašovusi kepti prisiminiau, jog specialiai buvau nusipirkusi irisų, kad tas meduolis nebūtų toks nuobodus - norėjau karamelinių gabaliukų jame. Tiek to, pyragas ir taip turėtų būt pakankamai saldus.

Kai po pusvalandžio kepinimosi orkaitėje atėjau patikrinti pyrago, išvydau persimonus ir karamelę, kompaniją, turėjusią tūnot dugne, iškilusią į paviršių. Pagalvojau, kad kažkas ne to. Grįžus dar kartą perskaičiau receptą, mintyse prasukau savo darbo eigą.. Hmmm. Recepte prašo 3/4 stiklinės pieno. Aš supyliau 3/2 :|  Neklauskit kodėl. Kitą kartą pyrago iškepimo lygio tikrinti ėjau tik tada, kai jokie papildomi liudininkai virtuvėje nesisukiojo..

Ir summa summarum, pyragas iškepė skanus ! Labai šlapias, gal šiek tiek žalios tešlos skonio, bet tikrai skanus. Tą išplaukusio persimono dalį suvalgiau pačią pirmą, ir pyragas atrodo veik kaip ir iš tikrųjų turi atrodyt. Bet taip, bulvinių blynų šiandien kepti nebedrįsiu.

Vat. O dabar, deja visiškai, neįdomi dalis. Pavykęs receptas! Gal todėl, kad gamintas prieš 1,5 mėnesio.
Grąžinu skolą - pyragėliai su rūkytu šamu. Paprasta, greita ir nereikia jokių įgūdžių :)

Sluoksniotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

(Iškepė pilna skarda pyragėlių)
Gaminimas: ~45min.
Kepimas: 20-25 min.

* 2 lakštai sluoksniuotos bemielės tešlos
* 150 g rūkyto šamo
* 1 kietai virtas kiaušinis
* 1 nedidelis svogūnas
* druskos, pipirų, itališkų žolelių, citrinos sulčių, vusterio padažo
* kiaušinio plakinio aptepimui
* sėklų (linų, sezamo, juodgrūdės) ir/ar jūros druskos kristalų papuošimui

1. Atsišildyti sluoksniuotą tešlą.
2. Kietai virtą kiaušinį ir svogūną susmulkinti, gerai išmaišyti su rūkytu šamu.
3. Pridėti druskos, pipirų, citrinos sulčių ir kitų prieskonių pagal skonį.
4. Plonai iškočioti sluoksniuotą tešlą ir su stikline ar kita pjaustymo formele (aš naudojau sausainių formeles) išpjaustyti 2 dydžių apskritimus: ant mažesnio dėti šaukštą įdaro, kraštus aptepti kiaušinio plakiniu, uždengti didesniu apskritimu ir šakute užspausti.
5. Paruoštus pyragėlius išdėlioti kepimo skardoje ant sviestinio popieriaus. Aptepti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti norimais priedais.
6. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~25 min., kol tešla lengvai apskrus. Valgyti skanu tiek karštus, tiek šaltus.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Ufff. Intensyvus ruduo. Net liūtys, šlapia žolė ir lapais aplipę batai negauna daug dėmesio. Tik šąlančios rankos viešajame transporte ir tie keliasdešimt ar net keli šimtai veidų, besimainantys prieš mane kiekvieną dieną. Gal kartais (labai dažnai kartais) ir būna nuobodu. Netgi ne kartais pasvajoju apie kažkur šalia lekiantį gyvenimą dienos šviesoje, kažkur miesto centre, kuris manęs visai nenori įtraukti.. Bet matyt toks ir yra suaugusio žmogaus pasaulis ?

Pirmi mano pietūs darbe buvo visai neįprasti. Ogi todėl, kad savaitgaliui į mano namus atplaukė ūsuotas katinukas, su kuriuo knibinėjausi visas kelias dienas.. O ko nesuvalgiau, įsimečiau į darbą. Kaip visada, kad ir kur dirbčiau, mano kulinariniai šedevrai nesusilaukia jokio susidomėjimo :) Ir gerai, man daugiau lieka.

Šįkart nutariau pažaisti su rūkytu šamu. Taip, tiesiog rūkytas šamas, su juoda duona, aptepta sviestu, keli rauginti agurkėliai, bokalas kitas šalto alaus.. ech. Taip, tikrai labai skanu. Bet galima sugalvoti ir kažką įmantresnio, kas tiktų ne vien prie alaus, bet ir prie vyno, iškilmingesniam pasisėdėjimui. Toks ir buvo šįkart mano tikslas. Pasidalinsiu pasiekimais, tikiu, skanu ne tik vyrams, bet ir moterims :)

Kremas tinka ne vien pyragaičių įdarui, drąsiai galima tepti tiesiog ant duonos ar panaudoti lietinių įdarui. Net įmaišyti į makaronus ar ant virtų bulvių. Žodžiu, universalu.

Ir pagaliau nugalėjau savo plikytų pyragaičių, gaminamų su sviestu, baimę (ankstesnis bandymas su aliejumi čia). Viskas pavyko puikiai! Tik nebuvo tokie rudi, kaip parduotuviniai. Cukraus matyt vis dar trūksta.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Plikyti pyragaičiai
(man iškepė ~40 vnt. 3,5 cm diametro pyragaičių)
Tešlos užmaišymas: 20-25 min.
Kepimas: 25-35 min. vienai partijai

* 125 mL vandens
* 125 mL pieno
* 100 g sviesto
* 0,5 arb. š. druskos
* 0,75 arb. š. cukraus
* 150 g miltų
* 240 g kiaušinių (man tiek svėrė 4 M dydžio kiaušiniai, bet rekomenduoju pasisverti)

1. Puode užvirinti vandenį, pieną, sviestą, druską ir cukrų. Pavirti apie 1 min. ir nukaisti.
2. Greitai įsijoti visus miltus ir intensyviai maišyti mediniu šaukštu (silikonine mentele), kol pasidarys vientisa masė.
3. Vėl užkaisti ir pastoviai maišant kaitinti apie 1 min., kol tešla atšoks nuo puodo sienelių, atrodys glotni.
4. Tešlą išversti į dubenį ir leisti atvėsti apie 5-10 min., kartais pamaišant, kad tolygiau vėstų.
5. Mušti kiaušinius po vieną, po kiekvieno karto gerai permaišant šaukštu. Tešla turi būti minkšta, švelni ir išlaikyti formą. Jei ji kieta, galima įdėti papildomai dar vieną kiaušinį/dalį jo. Jei tešla pasidaro reikiamo minkštumo nesudėjus visų kiaušinių, geriau likusių ir nebedėti.
6. Sukrėsti tešlą į konditerinį švirkštą ir formuoti kepinius sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje. Galima viršų pabarstyti įvairiomis sėklomis arba perliniu cukrumi (saldžiam įdarui).
7. Kepti 20-30 min. iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (kepimo laikas priklauso nuo kepinių dydžio). Jiems iškepus palikti dar ~5 min. atvėsti orkaitėje pravėrus dureles.
8. Norint įdaryti, atsargiai perpjauti pusiau arba padaryti ertmę dugne.

Rūkyto šamo kremas su kaparėliais
(Įdariau ~25 vnt. pyragaičių)
Gamyba: 20 min.

* 100 g rūkyto šamo mėsos, susmulkintos šakute
* 150 g kreminio sūrio arba švelnaus skonio kreminės varškės
* 30 g kaparėlių, susmulkintų
* 2 Š. petražolių, susmulkintų
* druskos, pipirų, citrinos sulčių

1. Visus ingredientus gerai permaišyti. Paprieskoninti pagal skonį.
2. Sukrėsti į konditerinį švirkštą ir įdaryti pyragaičius.

Šaltiniai:

Plikyti pyragaičiai: The Roux Brothers on Patisserie

Rūkytos žuvies kremas: http://www.foodopera.blogspot.co.nz/

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

Nuo pirmadienio prasideda naujas gyvenimo etapas. Daug intensyvesnis, sudėtingesnis, reikalaujantis atsakingo laiko planavimo ir dėmesio skirimo viskam. Darbas, magistrinis darbas ir paskaitos. Nekantrauju :) Tuo pačiu nekantrauju kuo greičiau užbaigti studijas, kad jau žengiau labai didelį žingsnį tikro suaugusio, savarankiško žmogaus gyvenimo link susiradusi darbą.
Tuo pačiu tai reiškia, kad bloge turėtų atsirasti daugiau patiekalų, skirtų įsidėti pietums į darbą, o nuotraukos bus daromos sutemus..

Ta proga sriuba. Mano žvilgsnis už jos recepto užkliūdavo daugybę kartų vartant knygą. Atrodė lyg ir įdomu, lyg ir skanu, bet kažkas ne to, ko tuo metu norėdavau. Bet atėjo ir jos eilė, vis dėlto ruduo, kalafijorų metas!

Naudokite kokybišką sidrą, ne kokį fizzą-šmizą, kažką padoresnio, bent jau stikliniame buteliuke.
Originalus receptas reikalauja čederio sūrio, bet man kažkaip buvo nedrąsu jį naudoti (kartą naudojant sūrį sriubos sutirštinimui, jis tiesiog prilipo prie puodo sienelių...), tad naudojau padielkę, skirtą sumuštiniams, tuos į plastikinę plėvelę įvyniotus kvadratukus.. Taip, man gėda. Kvadratukai išsilydė puikiai, bet kitą kartą gal vis dėlto rizikuočiau naudodamą tikrą sūrį. Valgiau su naminiais krutoniukais, tiktų ir paskrudinta duona ar tiesiog šaukštas grietinės pagardinimui.

Taigi.

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

4 porcijos:

* 20 g sviesto
* 1 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas pusžiedžiais
* 200 g bulvių, nuskustų ir supjaustytų kubeliais
* 1 kalafijoras, ~500 g svorio, išskirstytas žiedynais
* 0,9 L sultinio
* 0,3 L sauso sidro (naudojau obuolių)
* 2 Š. grūdėtų garstyčių
* 75 g čederio sūrio, sutarkuoto
* druskos, juodųjų ir kajeno pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol pradės rusti kraštai, apie 5 min..
2. Įmaišyti bulves ir kartu trumpai apkepinti.
3. Keptuvės turinį versti į puodą, kuriame jau yra kalafijoras, sultinys, sidras, garstyčios ir norimi prieskoniai. Užvirinti ir virti apie 15 min., arba kol kalafijoras ir bulvės išvirs. Sriubą nukaisti.
4. Pravėsusią sriubą susmulkinti, įmaišyti sūrį ir vėl užkaisti. Virti tol, kol sūris išsilydys. Paprieskoninti  papildomai, jei trūksta.
5. Išpilstyti į dubenėlius ir pagardinti norimais priedais. Skanaus :)

Šaltinis: 200 super soups

Tiesiog vafliai

Ir iš tikrųjų, savo kolekcijoje turiu visai daug vaflių receptų. Ar galėčiau iš jų išsirinkti mėgstamiausią? Abejoju :) Matyt vis dėlto tiesiog mėgstu bet kokio recepto kepinį, kuris turi vaflio formą. Netgi ir tie pirktiniai, kvadratiniai. Jie tokie geltoni, kiaušiniški, o dar su saldintu sutirštintu pienu.. Dieviška kalorijų bomba. Pačiai dar kol kas berods nepavyko pasiekti tokio skonio, bet guodžiuos, jog visa šitai tik dėlto, kad neturiu tinkamos vaflinės.

O kol kas beieškant idealiausio vaflių recepto, pasidalinsiu savo paskutiniu bandymu.
Receptas be galo paprastas. Gaunama tiesiog ideali tešla, su kuria lengva dirbti, nelimpa prie vaflinės, patys vafliai minkšti ir švelnūs, nėra per daug saldūs. Pagaminama taip greit, kad net ir gana skubiems pusryčiams galima sumesti.

Valgiau su trintomis braškėmis. Dieviška.

Tiesiog vafliai
(išsikepė ~13 vaflių)

* 250 g miltų
* 20+5 g cukraus
* žiupsnis druskos
* 75 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto iki kambario temperatūros
* 3 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių
* 400 mL pieno
* papildomi kvapai pagal skonį (vanilė, romas, citrinos žievelės..)

1. Į dubenį įsijokite miltus. Vidury jų padarykite duobutę, į kurią suberkite: 20g cukraus, skystą sviestą, kiaušinių trynius ir pasirinktus kvapus. Lengvai išmaišykite.
2. Per kelis kartus supilkite pieną, kiekvieną kartą gerai išmaišant, jog neliktų miltų gumuliukų. Uždenkite tešlą maistine plėvele ir palikite 15 min. kambario temperatūroje pabręsti.
3. Kol tešla bręsta, išplakite kiaušinių baltymus su 5 g cukraus iki standumo. Juos mentele atsargiai įmaišykite į paruoštą tešlą. Geriausia tai daryti: per kelis kartus paskirstyti išplaktus baltymus ant tešlos paviršiaus ir po to mentele iš dugno iškeltą tešlą lieti ant baltymų. Maišant nepersistengti, geriau vietomis palikti baltymų salas nei perplakti.
4. Labai gerai įkaitinti vaflinę (patekęs vandens lašas turi stipriai čirškėti). Pirmą kartą galima patepti riebalais, bet nebūtina. Vienam vafliui pilti kelis šaukštus tešlos ir kepti 3-4 minutes, kol vaflis paruduos.

Šaltinis: The Roux Brothers on Patisserie

Šamienė su šafranu (+Šamo sultinys)

Eklektiškos darbo paieškos ir rudeninis bliuzas atplėšė mane nuo maisto. CV tobulinimas, motyvacinių laiškų rašymas, kiekvieną kartą rašant vis įžūlesnį, centų skaičiavimas, pašalpų paieška, popierių tvarkymas ir visiškas savo laiko nevaldymas: o gal vat ryt/poryt pakvies į darbo pokalbį kokiam nors užkampy? Na, berods jau viskas eina į pabaigą. Gal ir negavau darbo, kurio norėjau, bet bent pagaliau nusipelniau pakvietimo pokalbiui, po 7 CV nusiuntimo tai pačiai įmonei :)

Nieko daugiau ir neįvyko. Tik kalnai obuolių, slyvų ir bobų vasaros ilgesys. Ir savotiška apatija/isterija/melancholija/depresija. Obuoliai eina tradiciniam obuolių pyragui, o slyvos neįtikėtinai skanios ir be virtuvinio darbo įsikišimo.

Ant bendrabučio palangės apsigyveno mėtos daigas (mėta-motina Kaune labai jau ieškojo naujų plotų užkariavimui), o šaldikly pavyko išsaugoti serbentų. Šaldytos braškės, deja, rugsėjo nebesulaukė. Pirmoji gyvenime virta uogienė (agrastų+serbentų) nenorėjo sandarintis (arba tiesiog aš nenorėjau nusipirkti stiklainio, tinkamo konservavimui), tad laukia, kada gi pagaliau sugalvosiu, kur padėti tą puslitrį..

Ši sriuba išvirta seniausiai. Tiesą sakant ne kažką naujesnio ir turiu paruošusi. Dėkoju Merkio Šamui už puikią žuvį, jūs taip pat ją išbandykit ; )

Tai būtų galima pavadinti dvigubu receptu - žuvies (šamo) sultinys ir žuvienė/šamienė su šafranu.

Panašią sriubą jau buvau ruošusi su lašiša, tad nutariau išbandyti šį skandinavišką receptą pridėjusi šamo mėsytės ir šafrano. Išvirė puiki sriuba, rekomenduoju ir jums. Atrodo, jog ingredientų daug, bet tikrai nemažą dalį jų savo šaldytuve galite rasti. Pasigaminti sultinį patiems primygtinai siūlau: vis tiek kaulus išmetate, pasiruošti ilgai netrunka, o kvapas ir skonis tiesiog dieviški..

Sultinio kiekiai beveik iš akies. Šaknines daržoves galima keisti kitomis. Ir nenustebkite, jog nėra druskos sultinio recepte, reikiamą jos kiekį pridėsite galutiniame produkte.

Šamo sultinys

(1,5 L kiekiui):

* vienos žuvies griaučiai  su šiek tiek mėsytės

* 1 svogūnas, susmulkintas

* 40 g saliero gumbo, supjaustyto kubeliais

* 40 g pastarnoko, supjaustyto kubeliais (keičiau morka)

* 1 lauro lapas

* keli juodųjų pipirų grūdeliai

* keli petražolių stiebai

* 1 gvazdikėlis (nesmulkintas)

* 1,5 L vandens

* 150 mL sauso balto vyno

1. Visus produktus sudėti/supilti į puodą ir užkaisti.

2. Užvirus nugraibyti susidariusias putas, sumažinti liepsną, jog vanduo vos virtų. Virti ~45 minutes.

3. Išvirusį sultinį perkošti per sietelį su įklota marle. Kiek įmanoma greičiau atvėsinti (sanitariniais sumetimais) ir laikyti šaldytuve, kol prisireiks.

Šamienė su šafranu

4 porcijoms:

* 2 Š. sviesto + 2 Š. alyvuogių aliejaus

* 0,5 svogūno, susmulkinto

* baltoji poro dalis, susmulkinta

* pusė puodelio saliero gumbo, supjaustyta kubeliais

* 2 bulvytės, suspjaustytos kubeliais

* 1,5 L žuvies sultinio

* 2 lauro lapai

* 2 žiupsniai šafrano

* druskos, baltųjų pipirų pagal skonį

* 1 puodelis riebios grietinėlės (keičiau pienu)

* 2 arb. š. pomidorų pastos

* 1 citrinos sultys

* ~400 g šamo mėsos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

* 0,3 puodelio šviežių smulkintų krapų

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepti svogūną, porą bei salierą. Kepinti kartais pamaišant ~15 min., kol daržovės suminkštės.

2. Daržoves perkelti į puodą, kuriame jau yra sultinys, lauro lapai ir šafranas. Pridėti šiek tiek druskos, pipirų ir užkaisti (Papildomai druskos/pipirų pridėsite jau išvirę sriubą). Virti ant nedidelės ugnies apie 15 min..

3. Supilti grietinėlę, pomidorų pastą ir palaukti, kol sriuba vėl užvirs.

4. Paprieskoninti, jei vis dar trūksta druskos/pipirų, sudėti šamo gabaliukus, krapus ir nuimti sriubą nuo ugnies - žuviai išvirti užteks sultinio karštumo. Leisti pastovėti mažiausiai 15 min., nors skaniausia kitą dieną.

5. Prieš patiekiant apšlakstyti citrinos sultimis ir papuošti šviežiais krapais.

Šaltiniai:

Sultinys: Professional Cooking 7th edition

Sriuba: http://theviewfromthegreatisland.blogspot.com/

Šamas en Papillote

Taigi, ir vėl į mano virtuvę įplaukė Merkio Šamas... :)
Nors ir labai bijojau viso to žuvies tvarkymo, bet patirties jau turėjau daugiau nei praeitą kartą ir viskas praėjo daug sklandžiau, net be traumų. Tik gal traumavau netikėtai į virtuvę atėjusią merginą, kuriai lyg tarp kitko reikėjo stebėti, kaip aš negrabiai kovoju su žuvele nedidelėje barako kriauklėje. Neslėpsiu, dar daug erdvių tobulėjimui čia. Gerai, kad šamas mane pasiekia jau išskrostas, kitaip išvis nedrįsčiau prasidėt :)
Jei praeitus kartus (o juos galite pamatyti čia ir čia) stengiausi pagaminti kažką super įdomaus ar bent šventiško (mano nuomone), šįkart tikslas buvo gaminti tai, ką gali pagaminti bet kas, ir greitai. Bet tai, žinoma, privalėjo būti skanu.
Nors iš praeito karto buvo likę neįgyvendintų idėjų, per vasarą įsisenėjusi tinginystė mieliau rinkosi papildomą pasėdėjimą prie knygų nei bėgimą tiesiai į virtuvę.. Naujų įdėjų šaltiniu tapo Professional Cooking knyga, kurioje daugybė bazinių metodų. Nors jie ir baziniai, bet tikiu, genialumas slypi paprastume.

Taip ir šis receptas. Atrodo nieko ypatingo, darbo mažiau nei mažai, produktus visada galima rasti po ranka (na, nebent šviežia kokybiška žuvis ne visada gali būt šalia), bet galutinis rezultatas.. mm. Tikras skanios žuvies skonis, pagardintas žiupsneliu prieskonių ir citrinos rūgštele. Nieko daugiau ir netrūksta.

Yra nebent viena mažytė problemėlė - šitaip ruošiant žuvį lengvai galima ją perkepti, tad reikia labai skrupulingai skaičiuoti laiką, kurį žuvytė praleis orkaitėje, ir kiek įmanoma greičiau paduoti į stalą.

Mes begėdiškai valgėme su orkaitėje kartu paskrudinta balta duona, apšlakstyta alyvuogių aliejumi, tačiau manau, puikiai tiktų ir puri bulvių košė, paprastas risotto ar šviežių daržovių salotos.
Kartu su šamuku troškinau tik kelis žalumynus, bet galima būtų pridėti ir morkytės, saliero, poro, artišokų šerdžių, šparagų, cukinijų, kelis vyšninius pomidoriukus... Žodžiu, vietos fantazijai pilna.

Šamas en Papillote

2 porcijoms:
* 2 šamo filė
* 2 Š. skysto sviesto
* pagal skonį: druskos, baltųjų pipirų, džiovinto mairūno
* 2 Š. kapotos šviežios petražolės
* 1,5 Š. labai smulkiai sukapoto svogūno (geriausiai tinka šalotai arba rausvieji)
* 4 griežinėliai citrinos

1. Pasiruošti sviestinį popierių: atsikirpti popieriaus gabalą, kuris būtų maždaug 1,5 karto ilgesnis už filė ilgį (man išsikirpo 35*35 cm kvadratas). Lenkti pusiau ir iškirpti širdutę.
2. Vienos širdelės pusės viduryje patalpinti šamo filė.

3. Žuvį teptuku aptepti lydytu sviestu (aš tepiau iš abiejų pusių), tada viršų apibarstyti druska, pipirais ir mairūnu (nepadauginti, tik šiek tiek). Paskirstyti petražoles ir svogūnus. Ant viršaus paguldyti citrinos griežinėlius.
4. Paruoštą žuvį uždengti likusia širdelės puse, kraštus užlankstyti formuojant grandinėlę ar kitu jums priimtinu būdu. Svarbiausia, jog kepant karštas oras iš vidaus negalėtų lengvai išsprūsti laukan.
5. Paruoštus vokelius perkelti į skardą. Kepti iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, viršutinėje dalyje. Kepti man užteko 8-9 minutes.
6. Tik išėmus iš orkaitės perkelti į lėkštę ir greitai tiekti į stalą. Vokelis praplešiamas prieš pat valgymą.

Šaltinis: Professional Cooking 7th edition

Krevetės su laimu ir kalendra

Matyt jau paskutinis įrašas daugiau ar mažiau tiesiogiai susijęs su Paryžiaus tripu.
Tiesą sakant, ruošiau šį patiekalą ne aš. Tik prisidėjau prie recepto suradimo, krevečių pirkimo bei, žinoma, suvalgymo.
Su krevetėmis buvo savotiška istorija.
Dar prieš išvykdami svajojom su MB, kaip pirksim milžiniškas nevirtas krevetes ir gaminsim kažką super nuostabaus.. Nesakau, jog receptas, kurį tuojtuoj parašysiu nėra nuostabus, bet vat su milžiniškomnevirtomkrevetėm buvo bėdų. Parduotuvėje šalia buvo tik vidutinio dydžio ir virtos. Tris dienas nesėkmingai stengėmės patekti į turgelį, kuriame manėme, jog krevečių pasirinkimas yra milžiniškas ir, žinoma, viskas pigiau (atvykdavom vis per vėlai, arba, koks sutapimas, pirmadienį turgai ir Paryžiuj neveikia!). Kai galų gale pavyko rasti veikiantį tą turgelį, pamatėme, jog kainos labaiiii per didelės, o ir pasirinkimas minimalus. Vien iš principo paėmėm tas 2 monstriškas krevetes, kurios atsiėjo daugiau nei 9 eurus :| Tada užsukom į anksčiau ignoruotą parduotuvę šalią namų ir nusipirkom puskilogramį nuostabiausių krevečių už ~4 eurus...

Receptą teko šiek tiek koreguoti, nes nuėję į parduotuvę niekada nebuvom garantuoti, jog rasim tai, kas buvo vakar. Taip nepavyko rasti nei čili pipirų, nei kalendrų. Abi dienas iš eilės. Šviežius čili pipirus keitėm milteliais, o kalendrą - petražolėm (žinau, jog tai šventvagiška ir petražolė visai neprilygsta kalendrai, bet tai buvo vienintelė žolė, užkritusi lentynoj..). Vėliau dalį laimos sulčių keitėm baltu vynu. Tiko.


Galutinio produkto foto nėra, nes na, et, juk MB ruošė, jau ir sutemt spėjo.. Bet buvo labai skanu. Taip skanu, kad ir kitą dieną kartojom. Ypač užsikandant į padažą įmerktos bagetės rieke. O ir receptas - subalansuotas vyrams, bet tinka ir moterims.


Krevetės su laimu ir kalendra

* ~0,5 kg didokų krevečių su kiautais, geriausia šviežių, išgyslintų (deveined)
* 1 laimos žievelės
* 2 laimų sultys
* 2 arb. š. žuvies padažo
* 2 arb. š. cukraus
* 2 čili pipiriukai, smulkiai supjaustyti (sėklyčių galima ir nedėti)
* 1 puodelis smulkintų šviežios kalendros lapelių
* druskos, pipirų pagal skonį
* aliejaus kepimui

1. Inde išmaišyti laimų sultis, žuvies padažą ir cukrų, kol šis ištirps.
2. Sudėti laimų žieveles, smulkintą čili ir kalendrą, druskos, pipirų. (Mes užkaitėme iki virimo padažą prieš sudedant kalendrą, jog skoniai geriau susimaišytų ir atsiskleistų)
3. Keptuvėje gerai įkaitinti aliejų ir jame ant stiprios ugnies apkepinti krevetes, vieną kartą apverčiant, kol šios gerai apkeps (~2 min. kiekvienai pusei).
4. Iškepusias krevetes suversti į padažą ir skanauti. Puikiai su bagete.

Šaltinis: http://iamafoodblog.com/

Canelés Bordelais

Iš Paryžiaus ketinau parsivežti gruyere sūrio (nors girdėjau pletkus, jog jo galima rasti ir didesnėse parduotuvėse Lietuvoje, bet pačiai rasti nepavyko), Kirsch likerio ir canélių formą. Sūrio rasti buvo nesunku, Kirsch irgi radau, tik deja vienos rūšies, kuri buvo gana prabangi, tad apsiėjau. Canélių formą išbandyt puoliau jau patį pirmąjį vakarą Lietuvoje..

Originaliam Canelés Bordelais receptui naudojama vanilės lazdelė ir tamsusis romas. Aš nutariau pakeisti kitomis lauktuvėmis iš to pačio Paryžiaus - tonka pupele ir Grand Marnier likeriu.

Pirmą kartą tonka pupelės vardą receptuose aptikau čia. Negaliu tvirtinti, jog tai dažnai naudojamas prieskonis ir buvau nusižiūrėjusi dešimtis receptų su juo, bet kai pamačiau vienoje parduotuvėje šias pupeles, pro šalį praeiti negalėjau. Tai nėra labai populiarus prieskonis, paranojikai amerikiečiai išvis yra uždraudę jas įvešti, nes nemažai antikoaguliacinių preparatų turi kumarino, pagrindinės tonka pupelės chem. medžiagos, darinių (pasijutau tikra chemike parašiusi šį sakinį )). Ir jiems tas pats, kad pats kumarinas nepasižymi jokiomis neva pavojingomis ar mirtinomis savybėmis, jei vartojama saikingai. Pats kumarinas yra kartaus skonio ir mažina apetitą, tačiau kvepia dieviškai ir tonka pupelės kvapas apibūdinamas kaip vanilės, cinamono, migdolų ir gvazdikėlių aromatų mišinys. Tonka pupele galite keisti vanilę arba naudoti kartu. Patiekalams naudojama sutarkuota kaip ir muskato riešutas.

Dabar apie pačias canelés... Rodos, jokių ypatingų produktų nereikia, tik specifinės formos ir geros orkaitės. Savo receptą-vedlį vėl radau ,,Ladurée" knygoje. Šios knygos receptai pasižymi lakoniškumu ir mažai patarimų nepatyrusiems, tad prie to pačio nutariau ir internete pasidomėti.. Tai, ką radau, mane ganėtinai suglumino. Kad tešlos negalima plakti, o tik maišyti, sutarė visi, bet kepimo principai gana skirtingi.. Nemaža dalis rekomenduoja iš pradžių iki visiško maksimumo įkaitinti orkaitę, tokioje karštoje kepti 5-10 min., vėliau temperatūrą mažinti iki 190 ir kepti dar valandą. ,,Ladurée" tuo tarpu siūlo tiesiog dėti iškart į 190 laipsnių orkaitę ir viskas. Vieni įspėja, jog jokiu būdu negalima atidarinėti orkaitės durelių, antri siūlo apsukinėti skardą vos ne kas 20 minučių, treti sako, jog reikia įpusėjus kepimui uždengti folija.. ,,Ladurée'' rašo, jog tešlą užtenka brandinti 12 val., kiti - 2-3 dienas, viena foodblogerė geriausių rezultatų pasiekė brandinusi tik valandą :| Vienur rašo, jog būtina suvalgyti tą pačią dieną, kitur, jog drąsiai galima laikyti šaldytuve 2-3 dienas. Žodžiu.

,,Ladurée'' žadėjo, jog iš nurodytų produktų gausiu 20 vienetų 5,5 cm diametro pyragėlių, maniškėje formoje vienu metu išsikepa 8 vienetai, o vienos partijos kepimas trunka mažiausiai valandą, lygu >3 val. tiesiog kepimo.. Nutariau, jog per vieną dieną aš visko tikrai neiškepsiu.

Pirmą partiją kepiau praėjus 12 valandų po tešlos sumaišymo. Nutariau pasirinkti labiausiai komplikuotą variantą: dėti 10iai minučių į iki 270 laipsnių įkaitintą orkaitę, vėliau temperatūrą mažinti iki 190, dengti folija ir kepimo viduryje formą apsukti. Rezultatas: pradžioje pyragėliai iškilo, bet vėliau sukrito iki mažesnio tūrio nei buvo iš pradžių. Išorė apskrudo neblogai, bet vidus buvo per šlapias, priminė nelabai vykusį pudingą, pjūvio nuotraukos net nedrįsau daryti. Skonis ir aromatas puikūs, bet tai nebuvo tai, ko norėjau.

Antrajai partijai niekaip neradau laiko, tad kepiau praėjus.. 60 valandų po užmaišymo. Nusivylusi pirmąja nesėkme ir nurašiusi savo orkaitės pajėgumus, nutariau per daug nesikankinti ir kepiau taip, kaip primityviai parašė knygoje: dėti į 190 laipsnių įkaitiną orkaitę ir kepti valandą, arba kol išorė taps juoda. Jokių durelių varstymų, sukinėjimų, tik po valandos patikrinti ar išorė pakankamai juoda. Beje, nors žadėjo 20 vienetų pyragėlių, o mano forma atitiko jų nurodytus matmenis, vos ne vos išspaudžiau viso 14 canélių oO Iki juodumo neišlaukiau, bijojau, jog išorė pasidarys per daug kieta, vis dėlto kepiau silikoninėje formoje, o ne varinėje, išteptoje vašku..

Savo silikonines formeles tepiau sviestu, vėliau barsčiau miltais, kitą kartą abejoju, ar šitai kartosiu.

Iš pradžių atrodė, jog gavosi tas pats kaip ir pirmą kartą, nors pyragėliai bent jau nebesusitraukė. Tie vargani 6 pyragėliai buvo skirti paragauti po vieną, likę atidėti 40 valandų užtrukusiai kelionei lėktuvu su 2 persėdimais iki saulėtosios Kalifornijos.. Tad net ir neketinau aukoti nei vieno prapjovimui.
Mano nuostabai išėjo puikiai. Vidus buvo švelniai purus, tirpstantis. MB teigimu, šiek tiek pastovėję ir pasiekę kitą Atlanto pusę pasidarė netgi dar skanesni.
Tiesą sakant, negaliu pasakyti, kodėl antras kartas pavyko geriau: dėl ilgiau brendusios tešlos, durelių nevarstymo ar pakitusios mėnulio fazės :)

Pateikiu originalų receptą, o jei kas turit tonka pupelių ir/ar Grand Marnier, drąsiai siūlau keisti :)

Canelés Bordelais

~20 vienetų 5,5cm diametro formelėse

* 1 vanilės lazdelė / 1 tonka pupelė, sutarkuota
* 500 mL riebaus pieno
* 50 g sviesto + formų ištepimui, išlydyto ir atvėsinto iki kambario temperatūros
* 2 kiaušiniai
* 2 kiaušinių tryniai
* 240 g cukraus pudros, prasijotos
* 1,5 Š. tamsaus romo / Grand Marnier
* 110 g pyraginių miltų + formų pabarstymui, prasijotų (apie pyraginių miltų pasigaminimą galima rasti čia)

1. Supilti pieną į prikaistuvį. Vanilės lazdelę perpjauti išilgai. Iškrapštytas vaniles sėklas ir pačią lazdelę įmesti į pieną. Pieną užvirinti, tada nukelti nuo ugnies ir leisti visiškai atvėsti. Atvėsus vanilės lazdelę išimti.
2. Dideliame dubenyje išmaišyti (stengtis neplakti, įplakti oro burbuliukai gali sugadinti galutinį rezultatą) kiaušinius, trynius ir prasijotą cukraus pudrą.
3. Vieną po kito iš eilės įmaišyti: romą, skystą sviestą, prasijotus miltus ir pieną.
4. Uždengti dubenį maistine plėvele ir atidėti į šaldytuvą mažiausiai 12 valandų.
5. Ištepti canelés formeles sviestu, tolygiai jose paskirstyti miltus ir padėti į šaldytuvą, jog forma būtų šalta.
6. Į kiekvieną formą tešlos pilti tiek, jog iki viršaus liktų ~0,5-1 cm. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą, arba kol išorė taps tamsiai rudos-juodos spalvos (galima patikrinti buku peiliu atitraukus nuo sienelės). Likusią tešlą galima toliau laikyti šaldytuve dar 2-3 dienas.
7. Iškepus iškart išversti ant grotelių ir leisti atvėsti. Patiekti kambario temperatūros.

Šaltinis: Ladurée Sucré: The Recipes

Paryžius Pt3. ir Šiltos artišokų ir krevečių salotos

Va ir pasibaigė slapta svajotas trečiasis apsilankymas Paryžiuje.. Ketvirto karto manau greitai nebus, jau mažiau nuostabos ir netikėtumų. Nebedžiugina taip, kaip pirmus kartus :)

Šįkart viskas praėjo sklandžiai (paskutinį kartą buvo taip). Apsistojome nebe viešbutyje, o lyg ir privačiame sektoriuje: rekomenduoju norintiems su Paryžiumi susipažinti intymiau apartamentparis.fr. Nors finale kaina didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio (tinklalapy nurodytos kainos ne sezono metu, vėliau įskaičiuoja tourism taxes ir tvarkymo paslaugas), bet pati sistema labai tourist friendly, dirba operatyviai ir drąsiai galima susibendraut angliškai. Deja, beveik paskutinę akimirką išaiškėjo, jog bute su puikia virtuve, kurį užsirezervavom dar kovo mėnesį, kažkas atsitiko ir jame apsistoti negalėsime, bet šitai pranešė paskambinę telefonu ir pasiūlė už tą pačią iš anksto susitartą kainą kitą butą, daug brangesnį. Taip, jis buvo geresnėje vietoje, geriau apstatytas, tik virtuvės plotas buvo maximum 1,5 kvadrato ir visiškai portatyvinė įranga joje :| Indų, puodų buvo devynios galybės, bet gaminti vis dėlto buvo tiesiog nepatogu, tad sukiojomės virtuvėje ne tiek ir daug.

Kiti maisto patyrimai buvo apsilankymas viename modernią prancūzų virtuvę propaguojančiame restorane, kuriame įsitikinau, jog braškės ir wasabi dera puikiai. Pierre Hermé šįkart iškeitėme į Cafe Pouchkine (vis dėlto skanesnius pierožkus kepa MB mama).

Prie visų kitų išragautų smulkmių paminėčiau avyčių pieno jogurtą, kaštainių kremą, avietines madlenas, ličių ir apelsinų žiedų džemą.. Namo parsivežėme 950 g įvairiausių šokoladų, keletą sūrių, tonka pupelių, agar-agaro, tikrojo vusterio padažo (!) ir, žinoma, įžymiųjų prancūziškų česnakų. Trofėjus iš E.Dehillerin - canelé forma, kurią ką tik išbandžiau ir jau tuojtuoj ragausiu (receptas matyt kitam įraše).


Maisto patyrimas apie kurį noriu papasakoti plačiau - pažintis su artišoku. Parduotuvėje jie atrodė tokie dailūs ir dideli (palyginus su tais, kuriuos galima rasti Lietuvoje), kad tiesiog privalėjau išbandyti šį padarą. Užtrukau, kol daugmaž supratau, kaip jis paruošiamas ir valgomas, bet galutinis rezultatas buvo fantastiškas, susižavėjau be galo ir, jei kada čia vietoje pamatysiu padoresnių artišokų už padoresnę kainą, pro šalį nepraeisiu.

Šių salotų patiekimas išėjo truputį improvizuotas ir, nors atrodo dailiai, iš tikrųjų nelabai patogiai valgoma (abejoju, jog pasmerkčiau svečius tokiam knibinėjimuisi rankomis). Originaliame recepte rašoma, jog galima naudoti ir šaldytus ar konservuotus (ne marinuotus) artišokus, tokiu atveju salotas bus daug paprasčiau valgyti, o ir ruošos mažiau. Su pačiu šviežiu artišoku žaidimo nemažai, bet visa kita paruošiama greitai, o skonis finale tiesiog dieviškas :)

Šiltos artišokų ir krevečių salotos

2 nedidelėms porcijoms:

* 2 didelės/4 mažesnės artišokų galvos arba atitinkamas kiekis šaldytų/konservuotų paruoštų artišokų
(* citrinos, druskos, lauro lapas šviežiam artišokui)
* žiupsnis džiovintų čiobrelių
* 1 česnako skiltelė, susmulkinta
* 0,5 puodelio stambių džiūvesėlių
* 150 g nuvalytų krevečių
* 1+1 Š. alyvuogių aliejaus
* čili miltelių, druskos pagal skonį
* 2-3 Š. sviesto
* 2-3 Š. šviežių smulkintų petražolių
* 1 citrinos sultys
* sviesto/aliejaus formos patepimui

Jei naudosite šviežius artišokus (Video apie tai):
1. Nupjauti dalį koto, nuskusti žalią žievę.
2. Nupjauti maždaug pusę žiedo viršaus.
3. Perpjovus citriną per pusę ja ištrinti kotą ir žiedo nuopjovą, jog neruduotų.
4. Virtuvinėmis žirklėmis apkarpyti žiedlapių viršūnėles.
5. Pripilti į platų dubenį vandens tiek, jog siektų kelis centrimentus (vanduo neturi apsemti viso artišoko ar kontaktuoti su jo šerdimi), įspausti citrinos sultis, įmesti pačią išspaustą citriną ir lauro lapą, įberti druskos. Įdėti artišokus kotu į viršų ir užkaisti.
6. Virti ant mažos ugnies pridengus dangčiu apie 40-60 min. (priklauso nuo artišokų dydžio), kol į kotą lengvai įsismeigs šakutė, o lapai, esantis šalia jo lengvai nusiplėš.
7. Išvirus nukošti ir padėti atvėsti kotu į viršų.
8. Atvėsus išimti viduryje esančius lapelius (atsargiau, artišokui gerai išsitroškinus, visi lapeliai nusiima lengvai), po kuriais slėpsis daug pūkų, juos taip pat reikia iškrapštyti. Išvalyto artišoko galutinis vaizdas matyti nuotraukoje viršuje. (Išimtus lapelius galima valgyti pamerkus į pagardą)

Jau turint paruoštą artišoką:
9. Keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus ir jame apie minutę apkepinti česnaką su čiobreliu.
10. Suberti džiūvesėlius ir kartu apkepinti dar apie dvi minutes, arba kol džiūvesėliai lengvai apskrus. Jiems apskrudus atsidėti.
11. Dubenyje krevetes išmaišyti su šaukštu aliejaus, čili ir druska, tada visa tai apkepinti toje pačioje gerai įkaitintoje keptuvėje kelias minutes. Apkepus krevetes atsidėti.
12. Vėl į tą pačią keptuvę dėti sviestą, pilti citrinos sultis ir suberti petražoles. Sviestui išsilydžius kaitinti dar apie minutę.

13. Karščiui atsparų indą patepti riebalais, jame sumaišyti artišokus su krevetėmis (arba jomis įdaryti tuščiavidurį artišoką), užberti džiūvesėlių (2 šaukštus jų atsidėti), užpilti sviestu ir įdėti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti ~10 min.
14. Sušilusias salotas patiekti pašildytose lėkštėse ant viršaus užbėrus po šaukštą džiūvesėlių.

(Valgomoji artišoko dalis yra šerdis ir žiedlapių vidinė dalis apačioje. Valgomoji žiedlapių dalis nugremžiama dantimis. Skanu prieš tai pamerkus į sviestą, majonezą ar kitą švelnesnio skonio pagardą)

Šaltinis: http://cook-snap-repeat.blogspot.fr/

Vaniliniai ledai su rabarbarais ir braškėmis

Tik vakar grįžau po savaitės Nidoje, poryt - jau į Paryžių.. Šią vasarą stengiamės kompensuoti praėjusios parduotos nuobodumą.

Tradiciškai valgome daug arbūzų: maniškis buvęs arbūzų plantacijos darbuotojas, tad žino daugybę tips'ų, kaip išsirinkti skaniausią ir kiekvienas arbūzo pirkimas yra savotiškas varžymasis, ar pavyks nupirkti skanesnį nei prieš tai buvęs. Praėjusią vasarą vienintelė atrakcija buvo vidury nakties nueiti iki maximos, išsirinkti skaniausią arbūzą ir prašyti salės darbuotojo perpjauti pusiau.. Ilgainiui net atpažinti pradėjo, o kiti pirkėjai prašydavo išrinkti ir jiems. Iš tikrųjų pradėjau mėgti arbūzus.

Būnant pajūryje pagaliau išbandžiau savo apgailėtinąjį grilį! Nusipirkusi jį internetu svaigau kelias savaites kaip vos ne ant kiekvieno kampo darysiu bbq, nes iki tol neturėjau nei griliaus, nei kur jį statyt, nei transporto, su kuriuo galėčiau nusigabenti tą neegzistuojantį grilių į neegzistuojančią bbq parčio zoną. Pamačius tą skardos gabalą entuziazmas iškart prapuolė. Bet vis tiek ta rūdijanti skardutė ir keli rimčiau atrodantys iešmai į lagaminą pajūrin pakliuvo, ir tikrai dėl to nesigailiu. Nors dėl gana nevykusio oro tą bbq vakarėlį pavyko surengt tik vieną kartą, paliko tik geriausius įspūdžius. Mėsos marinavimo receptą jau seniau buvau nusižiūrėjusi iš Rennie, kuris labai patiko. Jei oras rugpjūčio pradžioje, kai vėl vyksiu į pajūrį, bus mažiau bjaurus, manau,  kartosim.

Poryt prasidės nauji iššūkiai Prancūzijoj. Pagaliau nutarėm apsistoti nebe viešbutyje, o apartamentuose, kuriuose turėsim nuosavą virtuvę ir galėsim nuosavom rankom pačiupyt prancūziškas gėrybes. Beliko tik išmokti keliasdešimt maisto produktų pavadinimų prancūziškai, iššniukštinėt krūvas jūros gėrybių receptų ir, matyt, pasiimti kartu nemažai aktyvintos anglies. Arba mažiau valgyti nepažįstamų gyvių.

Ir receptas. Pirmieji mano ledai! Visad maniau, jog pasigaminti naminių ledų yra gana lengva, tik kažkodėl vis neprisiruošdavau. Tačiau prieš visiems išsiskirstant atostogauti ir tuštinant šaldytuvą, atsirado poreikis sunaudoti nemažą kiekį naminių kiaušinių ir va, prašau, ko ne pretekstas pagaliau pasigaminti ledų ?
Nuo pat pavasario svajojau apie naminius ledus su rabarbarais ir braškėmis (kai gaminau dar buvo pats įkarštis ir rabarbarų, ir braškių), tad tiesiog paėmiau bazinį vanilinių ledų receptą, o įdarą jau suimprovizavau.
Nors dar neužšaldyta rabarbarų-braškių masė turėjo ryškų saldžiarūgštį skonį, galutiniame produkte realiai jautėsi tik braškės :/ Žinoma, galima naudoti bet kokias kitas uogas ir vaisius ar išvis nedėti jokių priedų. Rabarbarus ir braškes su cukrumi kaitinau atskirai, nes nenorėjau, jog dėl skirtingų virinimo laikų  braškės  stipriai sukristų, bet manau kitą kartą būtų galima terliotis mažiau ir virinti iškart kartu.
Likusį skystį nuo uogų/rabarbarų galima pavirinti ilgiau iki tirštesnio sirupo ir panaudoti kaip užpilą prie blynelių arba tų pačių ledų. O kodėl gi nesupylus jo į ledukų formeles ir neužšaldžius ?
Kadangi tai mano pirmieji ledai ir neturiu jų gaminimo aparato, labai bijojau prastos ledų konsistencijos. Masę permaišyti pradėjau nuo pat jų 20'os minutės buvimo šaldiklyje ir paranojiškai tai kartojau kas 20 minučių. Taip, realiai visas procesas užtruko ilgai ir MB pasakytų, jog tai per daug varginantis receptas, bet man patiko :)

Vaniliniai ledai su rabarbarais ir braškėmis

Ledams:
* 300 mL riebios grietinėlės (>30 % riebumo)
* 200 mL riebaus pieno
* 2 vanilės lazdelės
* 4 kiaušinių tryniai
* 85-100 g cukraus (pagal skonį)


Priedui:
* 250 g braškių, sujpaustytų ketvirčiais
* 300 g rabarbarų, nuluptų ir supjaustytų gabalėliais
* 3+3 Š. cukraus arba pagal skonį
* 2-3 Š. vandens


1. Prikaistuvyje užkaisti pieną ir grietinėlę.
2. Vanilės lazdeles perpjauti išilgai, iškrapštytas sėklas ir pačias lazdeles įmesti į prikaistuvį. Skysčiui beveik užvirus nukaisti ir leisti pabręsti  5 minutes, po to vanilės lazdeles ištraukti.
3. Trynius išsukti su cukrumi, kol masė pabals ir taps puri.
4. Karštą skystį po kelis šaukštus pilti į trynius pastoviai maišant. Supylus apie pusę pieno, kiaušinių masę supilti į prikaistuvį ir vėl užkaisti pastoviai maišant.
5. Kaitinti maišant tol, kol masė pradės tirštėti ir apvels medinio šaukšto nugarėlę. Po to perpilti į ledų gaminimo aparatą ir laukti, kol ledai patys pasidarys, arba:
6. Perpilti į seklų indą ir masei atvėsus patalpinti šaldiklyje. Šaldyti tol, kol masė pradės tvirtėti, tada ją permaišyti/perplakti ir vėl pastatyti atgal į šaldiklį. Praėjus 20-40 min. po maišymo, veiksmą pakartoti, ir taip kelis kartus. Per paskutinį permaišymą supilti priedą, o ledams visiškai sušalus galima mėgautis.


Kol ledai šąla:
7. Prikaistuvyje užkaisti braškes/rabarbarus su 3 šaukštais cukraus, šaukštu kitu vandens ir kaitinti, kol sukris iki norimos konsistencijos.
8. Perkošti per sietelį ir, likus 20-40 min. iki įmaišymo į ledus, įdėti į šaldiklį, jog būtų panašios temperatūros kaip ir ledų masė.

Vanilinių ledų receptas: The MasterChef Cookbook

Jogurtinis mėlynių pyragas

Šį pyragą kepu turbūt jau 5ą kartą (kitas pyragas nusipelnęs panašaus kiekio bisų yra tik monkey bread). Tai vienintelis pyragas, kurį gamino MB. Tai pats pirmasis mano keptas pyragas. Būtent jį kepant supratau, jog namų Kaune orkaitė nėra tinkama kepiniams, tad tai pirmas ir paskutinis pyragas kada nors keptas joje. Kaip rašo recepto autorė, šis receptas be galo universalus: mėlynes galima keisti kitomis smulkiomis uogomis, citriną - kitais citrusiniais vaisiais, galima pridėti riešutų, sėklų, šokolado gabaliukų.. (Tiesą sakant, manau, tą galima daryti su didžiąja dalimi pyragų).

Tikiu, jog daug kas esate jį kepę, jei ne konkrečiai pagal šį receptą, tai tikrai kažką panašaus. Jis paprastai gaminamas ir tikrai skanus. Jei vis dar nebandėte, rekomenduoju!

Jogurtinis mėlynių pyragas

(Kepiau 26cm dydžio formoje, geriau tiktų mažesnė)

* 1,5 puodelio miltų + 1 Š. uogoms

* 2 arb. š. kepimo miltelių

* 0,5 arb. š. druskos

* 1 puodelis jogurto be priedų

* 1 puodelis cukraus + 1 Š. sirupui

* 3 dideli kiaušiniai

* 2 citrinų žievelės

* 0,5 arb. š. vanilės esencijos

* 0,5 puodelio augalinio aliejaus

* 1,5 puodelio mėlynių

* 2 citrinų sultys

1. Dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.

2. Didesniame inde išplakti kiaušinius su jogurtu, cukrumi ir citrinos žievelėmis. Įmaišyti vanilės esenciją ir aliejų.

3. Per kelis kartus sausus produktus įmaišyti į skystus. Nepersistengti, nes pyragas neiškils.

4. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų taip, jog jos vienodai apsiveltų. Atsargiai įmaišyti į pasiruoštą tešlą.

5. Masę supilti į išsviestuotą ar sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes arba kol į vidų įkištas pagaliukas bus sausas (laikas priklauso nuo pyrago storio).

6. Kol pyragas kepa, užkaisti citrinų sultis su šaukštu cukraus, pavirti kelias minutes maišant.

7. Pyragui iškepus, leisti jam pavėsti apie 10 min., tada dantų krapštuku subadyti jo paviršių ir aplieti pasiruoštu citrinų sirupu, leisti susigerti. Pyragui atvėsus galima pjaustyti ir ragauti, skanu su ledų kaušeliu ar stikline pieno.

Šaltinis: http://smittenkitchen.com/

Bulgur kruopų kroketai su pomidorų-graikinių riešutų padažu

Beveik išsiugdžiau valią atsikelti bent kartą per savaitę anksčiau, jog nuvažiuočiau apsipirkti į turgų. Didžiausias malonumas rasti įvairiausio dydžio, kokybės, sunokimo laipsnio ir rūšių sodo/daržo gėrybių, o ir kainos nebaido nusipirkti beveik viską, kas tik patraukia akį. Tik vis dėlto apsipirkinėti turguose aš vis dar nemoku. Išsikeliu kriterijus ko tiksliai noriu, o parvažiavusi namo nežinau, kur dėsiu tuos gražius ridikėlius, arba suvokiu, jog rinkdamasi braškes persistengiau ir va jau dabar reikia kažkur sunaudoti jų puskilogramį, nes pūna akyse (ne, valgyti tiesiog su pienu nesinori :)). Be to MB, nors būdamas užsieniuose man vis guodžiasi, jog pasiilgo tikro naminio maisto, grįžęs aiškina, jog nenori žiūrėti kaip valandą laiko ruošiu makaronus ir tempia nuo namų ir virtuvės kuo toliau. Taip pat toliau ir nuo šaldytuvo, kuriame guli krūvos savo šiukšliadėžės valandos laukiančio maisto.
Todėl kartą sugalvojusi, jog tuos kalnus daržovių sunaudosiu gamindama gazpacho, idėją realizavau tik praėjus 4ioms dienoms nuo jos gimimo.. Peržvelgusi tas begalines daržovių atsargas sukrapščiau vos vieną pomidorą. Visa kita kvepėjo, erm, kompostu ? Beliko pripažinti faktą, jog tampu nemąstančia vartotoja ir sau pasakyti stop. Kitą dieną nuėjau į turgų ir vis tiek nusipirkau beveik 3 kg uogų sau vienai :| Tikiuos, didžiąją dalį jų pavyks išgelbėti. Ačiūdie, ridikėliai į pirkinių krepšį neįkrito..

Po tokios ilgos išpažinties apie savo apsipirkinėjimo paklydimus norėjau pasidalinti ledų receptu, kuriam galima sunaudoti bent jau dalį derliaus, bet suvokiau, jog aš ir receptų knyga bazuojamės skirtinguose miestuose.. Gal visi sezonai ir atsargos nebus pasibaigę, kai mes susitiksim.

Tad šįkart apie kito produkto atsargų sunaudojimą - bulgur kruopas, kurios irgi gulėjo atsargoje pas mane kokius metus. Sunaudoti jas įkvėpė Eurovizijos proga gimęs susidomėjimas Azerbaidžiano virtuve (mėgstu susigalvoti kokią virtuvę ir tuomet kelias valandas šukuoti internetą ieškodama kuo labiau autentiškų receptų). Beieškodama radau tinklaraštį su nemažai Azerbaidžiano (ir Turkijos) virtuvės patiekalų, tarp jų ir šiuos kroketukus.

Tik pradėjusi gaminti sužinojau naujieną, jog bulgur kruopos būna kelių rūšių, t.y. skirtingo smulkumo. Žinoma, mano turimos ir recepte minimos nesutapo. Turint kavamalę situacija gal dar galima ištaisyti, šiaip smulkintuve sausos kruopos nesismulkina :) Apsmulkinau jau išbrinkusias, suėjo.

Patys kroketukai nesveikai sotūs (ir kaloringi). Manau, net vyriškiui užtektų 2-3 vienetų su salotomis. Jei tik atmintis neapgauna (gaminau iškart po ESC), iš pusės originalaus recepto kiekių pasigamino 19 kukuliukų. Tiesa, beveik pusę jų užsišaldžiau ir vis dar laukiu, kada šiuo turkišku stebuklu vaišinsiu MB...

Skonis? Kaip aliejuje virtų mėsos kotletų su kruopomis :) Ne mano tipo patiekalas, bet niekada kažko panašaus nebuvau dariusi, tad vis įvairovė. Padažas tikrai derėjo, graikiniai riešutai tiek kroketuose, tiek padaže - puiku!

Bulgur kruopų kroketai su pomidorų-graikinių riešutų padažu

* 2 puodeliai smulkių bulgur kruopų
* 0,5 puodelio manų
* 2 puodeliai verdančio vandens kruopoms išbrinkti
* ~500 g maltos jautienos
* 1 puodelis smulkintų graikinių riešutų
* 1 vidutinis svogūnas susmulkintas/sutarkuotas
* 1 kiaušinis
* 1 Š. paprikų ar pomidorų pastos (naudojau pomidorų)
* 1 arb. š . druskos (arba daugiau pagal skonį)
* maltų juodųjų pipirų, malto kumino pagal skonį

* augalinio rafinuoto aliejaus virimui

* 2 vidutiniai prinokę pomidorai, nulupti ir sutrinti (tiks ir konservuoti)
* 1 Š. pomidorų pastos (jei pomidorai nesultingi)
* 2 Š. alyvuogių aliejaus
* 2 česnako skiltelės, susmulkintos
* 1 arb. š. džiovintų mėtų/baziliko (dėjau abiejų)
* druskos, pipirų pagal skonį
* 1 puodelis susmulkintų graikinių riešutų

1. Inde sumaišyti bulgur ir manų kruopas, užpilti verdančiu vandeniu, uždengti ir palikti išbrinkti ~15 min..
2. Įmaišyti visus likusius produktus, minkyti apie 5 min., arba kol gerai išsimaišys, atidėti 10iai minučių į šaldytuvą
3. Masei atšalus imti kiaušinio dydžio mėsos kiekį ir rankomis formuoti ovalo formos kroketą. Šitaip pasielgti su visa pasiruošta mase.
4. Įkaitinti keptuvėje/puode/gruzdintuve aliejų ir jame išvirti kroketus apverčiant virimo viduryje.

Kol mėsa šąla, galima pasiruošti padažą:
5. Viską, išskyrus riešutus, sumaišius pavirti ~5 min., vėliau sudėti riešutus. Galima patiekti tiek šaltą, tiek karštą.

Šaltinis: http://www.azcookbook.com/

Marcipanu įdarytų mielinių bandelių pyragas

Pagaliau šįvakar prasideda nekantriai lauktas UEFA Euro 2012! Ta proga prisiminsiu patiekalą, gamintą kitam visai neseniai praėjusiam europinio lygio renginiui - Eurovizijai. Gal įprasčiau atrodo, kai žmonės žiūri tv gurkšnodami alų ir grauždami sūrius/aštrius užkandžius, bet mano įgeidžiai sunaudoti užsilikusią marcipaninę masę padiktavo pagaminti mielinių bandelių pyragą. Ir manau, kad mieliniai patiekalai puikiai tinka tokioms progoms: atidžiai susiplanavus laiką, kai lieka ~pusval. iki renginio pradžios ir pradeda rinktis draugai, pašauni į orkaitę ir pamiršti, apšokinėji svečius..  Visiems susirinkus prie ekrano, oriai atneši garuojantį pyragą, apdalini šakutėmis, o ir programos klausytis netrukdo garsiai triauškinamas maistas.. Taigi, gal ir futbolo rungtynėms reikės kažką tokio sumest, tik matyt paimprovizuosiu su nesaldžiu įdaru.

Mielinių sraigių pyragu nieko nenustebinsiu. Idėja ir produktai tie patys kaip ir monkey ar  full-apart duonelėms. Kadangi, kaip minėjau, norėjau sunaudoti marcipaną, tai paprasčiausia realizuoti gaminant sraiges. Nors įdaryti monkey bread rutuliukai skamba labai nuodėmingai, bet prisipažinsiu, tingėjau. Iš nurodytų kiekių sraigių prisidarė tiek, jog prisipildė visa forma ir dar kelios atliko. Jas kepiau kaip atskiras bandeles dėl viso pikto sumetus į keksiukų formeles. Jei ir jūs nutarsit, jog norit atskirų bandelių, jų kepimo laiką reiktų mažinti iki ~20 min. ar net dar trumpiau.

Taigi. Realiai nieko naujo. Tiesiog pasiūlymas jums kaip sunaudoti marcipano likučius ir priminimas apie šį nuostabų pyragą..

Marcipanu įdarytų mielinių bandelių pyragas
Produktai (kepta 23cm diametro formoje)

Bandelėms:
* 30 g išlydyto sviesto
* 0,5 puodelio šilto (~40 laipsnių) pieno
* 2,5 Š. šilto (~40 laipsnių) vandens
* 2 Š. cukraus
* ~15 g šviežių mielių
* 1,5-2 puodeliai miltų
* 1 arb. š. druskos

Įdarui:
* ~0,5 puodelio rudojo cukraus
* ~1 arb. š. cinamono
* 60 g išlydyto sviesto
* ~150 g marcipanininės masės

Glajui:
* 90 g kreminio sūrio/varškės
* 2-3 Š. cukraus pudros

1. Šiltame vandenyje išmaišyti mieles ir leisti kelias minutes pastovėti, kol šios ištirps.
2. Ištirpus sumaišyti dideliame dubenyje su sviestu, cukrumi, pienu ir druska.
3. Berti po truputį miltus, po kiekvieno karto gerai išmaišant. Kai tešla pasidarys sunkiai maišoma, perkelti ją ant miltuoto paviršiaus ir minkyti pridedant miltų tol, kol tešla nebelips prie rankų, pasidarys glotni, minkšta. Pasiekus šią stadiją, minkyti dar apie 10 min..
4. Išminkius tešlą uždengti maistine plėvele ar rankšluosčiu ir palikti ~40 min., kol tešlos tūris padvigubės.

5. Pakilusią tešlą iškočioti ant miltuoto paviršiaus formuojant stačiakampį iki ~4 mm storio. Lygiagrečiai plonai iškočioti ir marcipaninę masę iki panašaus dydžio kaip ir mielinės tešlos stačiakampis.
6. Ant iškočiotos mielinės tešlos perkelti marcipaną, dar šiek tiek pakočioti, jog geriau prisitvirtintų. Marcipaninę masę dosniai aptepti sviestu, užbarstyti tolygiai cukrumi, sumaišytu su cinamonu, ir susukti vyniotinį. (Galima keletą šaukštų sviesto ir cukraus atsidėti aptepti galutinį gaminį)
7. Vyniotinį pjaustyti 2-2,5 cm storio griežinėliais, kuriuos išdėlioti sviestiniu popieriumi išklotoje formoje. Jei atsidėjote sviesto ir cukraus, galima dabar aptepti viršų.
8. Atidėti šiltai ~40 min., leisti bandelėms išsipūsti dvigubai.
9. Įkaitinti orkaitę iki 190 laipsnių ir kepti pakilusį pyragą apie 35 min., arba kol lengvai apskrus.
10. Kol pyragas kepa, ant kreminio sūrio užsijoti cukraus pudros ir gerai išmaišyti iki vientisos masės.
11. Iškepusiam pyragui leisti ~10 min. pavėsti formoje, tuomet išimti, aptepti glajumi ir suvalgyti visą, kol neatšalo :)

Crème brûlée su rabarbarais

Ligi šiol pamenu, kaip norėjau šių ramekinų, kai pamačiau juos UK prieš jau gerus 2 metus. Neišgąsdino nei jų svorio įtaka mano riboto dydžio bagažui. Pagrindinis dalykas, ką juose gaminu yra Lietuvoje įvairiai vadinamas šokoladinis suflė/lavos pyragas, kurį visus tuos 2 metus gaminu pagal vieną ir tą patį receptą, kurį mama tiesiog dievina.
Ir nors kartu su ramekinais nusipirkau ir virtuvinį ugnies fakelą (vis dar dilema, kaip teisingai išversti žodį blowtorch..), bet po butano dujų konfiskavimo oro uoste, jų nusipirkti čia neprisiverčiau gerus metus... O ir nusipirkusi, crème brûlée kažko neskubėjau gaminti, labai gąsdino tas virimas orkaitėje. Ir iš pirmo karto viskas gerai nepavyko. Bet šis, 3iasis kartas pagaliau buvo idealus ! Pagaliau suvokiau, jog visai nereikia kankintis uždenginėjant folija viso to verdančio agregato su ramekinais, kad skaniausia ir traškiausia plutelė gaunasi paskirsčius cukrų plonyčiu sluoksniu (lyg miltus sviestuotoj formoj) ir, kad deginti cukrų reikia tik prieš pat patiekiant, nes ilgainiui stovint cukrus tiesiog ištirpsta.. Ir dar rabarbarai! Lengva, trašku ir saldžiai rūgštu. Puikus pavasarinis desertas :)

Crème brûlée su rabarbarais

Produktai (4 nedidelės porcijos):

* 100 g rabarbarų, nuluptų ir supjaustytų ~1cm storio griežinėliais
* 50 g cukraus
* pusės citrinos žievelės

* 200 mL plakamosios grietinėlės
* pusė vanilės lazdelės (dėjau visą)
* 3 kiaušinių tryniai
* 35 g cukraus + karamelinei plutelei

1. Karščiui atspariame inde užkaisti rabarbarus, cukrų ir citrinos žieveles. Kaitinti kartais pamaišant apie 10 min., kol rabarbarai sukris. Atidėti, jog atvėstų.
2. Kitame inde užkaisti grietinėlę. Vanilės lazdelę perpjauti pusiau išilgai, peilio galu iškrapštyti sėklas į grietinėlę, ten pat po to įmesti ir pačią lazdelę. Užvirus nuimti nuo ugnies ir leisti šiek tiek atvėsti ~10 min..
3. Per tą laiką dubenyje išplakti trynius su cukrumi, kol tryniai pabals, cukrus ištirps.
4. Pilti karštą grietinėlę (iš jos išėmus vanilės lazdelę) po šaukštą į trynius pastoviai maišant. Supylus apie trečdalį visos grietinėlės, supilti ją visą.
5. Sudėti rabarbarus (išsiskyrusias sultis nukošiau, jų nepyliau), dar kartą gerai išmaišyti ir išpilstyti į paruoštus indelius.
6. Indelius sudėti į kepimo formą/skardą, tada įpilti į ją verdančio vandens tiek, kad indeliai būtų apsemti mažiausiai iki pusės. Įdėti į iki 140 laipsnių įkatintą orkaitę ir virti apie 40 min., arba kol masė sustandės, nebebus skysta. Jei ilgainiui nemaža dalis vandens nugaruos, pripilti papildomai.
7. Išėmus leisti atvėsti (geriausiai šaldytuve) kelias valandas, vėliau apibarstyti plonu sluoksniu cukrumi ir karamelizuoti turimu virtuviniu deglu arba pakišus trumpam laikui po gerai įkaitintu griliumi orkaitėje.

Šaltinis: http://www.raspberricupcakes.com/

Rabarbarų pyragas trupinių paviršiumi

Man kaip prisiekusiai pelėdai lankymasis turguose yra sudėtingas dalykas. Nei laiku, nei vietoje, tiesą sakant. Tačiau noras džiaugtis sezoninėmis gėrybėmis stipresnis už neišsimiegojimą ir priverčia apsipirkti ne po darbo, o prieš jį. Taigi, nukoviau rabarbarų visus 2 kilogramus, ir džiaugiausi visą savaitgalį.. Tiesa, kelis stiebus užsišaldžiau, nes pagalvojau, jog vasarą taip pat surasiu ką su jais veikti (kas skaito angliškai, nemažai patarimų šaldymui galima rasti čia), nors ir dabar dar turėčiau ką veikt, nes beieškant receptų su rabarbarais, radau sūrpyragį, mille-feuille, tarte-tatin... Žodžiu, su jais galima kepti viską. Taigi, dalį užšaldžiau, vasaros pabaigai pasiruošiau rabarbarų likerio, sekmadieninius lietinius dorojom kartu su rabarbarų kremu, o likusiais 2 receptais pasidalinsiu netrukus.

Pradžioje - rabarbarų pyragas. Perskaičius receptą pasirodė identiškas jau gamintam (vien dėl to panašumo drįsau sour cream keisti pasukomis), man jis patiko, tad drįsau pakartoti naudojantis kitu receptu, irrr rezultatas buvo visai kitoks, daug įvairesnio skonio ir tekstūros, puikus ir netgi puošnus :)

Rabarbarų pyragas trupinių paviršiumi
(kepiau 20cm diametro apvalioje formoje)

* 50 g sviesto
* 25 g šviesaus muscovado cukraus (naudojau tamsų, manau, būtų galima naudoti ir demerara)
* 40 g cukraus
* 0,25 arb. š. vanilės esencijos
* 100 g miltų
* žiupsnelis druskos

* 250 g rabarbarų, nuluptų, supjaustytų 2,5 cm storio griežinėliais
* 50 g cukraus
* 2 arb. š. miltų

* 6 Š. grietinės (keičiau pasukomis)
* 1 didelis kiaušinis
* 1 kiaušinio trynys
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 100 g miltų
* 100 g cukraus
* 0,5 arb. š. geriamosios sodos
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,25 arb. š. druskos
* 75 g sviesto, kambario temperatūros
* 50 g maltų migdolų ar lazdyno riešutų

Trupiniai:
1. Sviestą išlydyti, sudėti abiejų rūšių cukrų ir maišyti, kol ištirps, masė taps panaši į karamelę.
2. Įpilti vanilės esencijos, suberti miltus, druską ir išmaišyti iki trupinių.
3. Masę prispausti ir padėti į šaldytuvą sušalti.

Rabarbarai:
4. Rabarbarus sumaišyti su cukrumi ir miltais, atidėti ~15 min., retkarčiais pamaišant, kad vienodai apsiveltų išsiskyrusiomis sultimis.

Tešla:
5. Inde išplakti kiaušinius, grietinę/pasukas ir vanilę.
6. Atskirame dubenyje išsijoti miltus, cukrų, druską, kepimo miltelius ir sodą.
7. Į miltus įtrinti sviestą, kad susidarytų trupiniai.
8. Įmaišyti maltus riešutus.
9. Supilti kiaušinių masę į trupinius ir gerai išmaišyti.

Pyrago sudėjimas:
10. Kepimo formą ištiesti sviestiniu popieriumi, paskleisti tešlą, suberti ant viršaus rabarbarus (išsiskyrusias sultis nupyliau). Sušalusią trupinių masę supjaustyti riešuto dydžio gabalėliais, kuriuos paskirstyti ant rabarbarų.
11. Kepti ~40 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.
12. Iškepus leisti atvėsti, viršų galima apibarstyti cukraus pudra.



Šaltinis: delicious., 2011 03

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Leidžiu sau kokį kartą per savaitę (tiek to, du kartus) pasimėgauti saldumynais, tiksliau, yra tik du veikėjai, kurie man sunkiai leidžia praeiti pro šalį: šokoladinis keksiukas džiovintomis vyšniomis ir vyšnių džemu bei itališki profitroliai, įdaryti vaniliniu kremu ir aplieti šokoladiniu padažu. Taip, mano weekly dose of chocolate. Žinoma, neabejoju, jog galėčiau kažką panašaus pasigaminti ir pati, bet pagalvoju, kaip realu susimaišyti tešlą vienam keksiukui ar 3 profitroliams.. Taip, kartais būnu svetinga ir vaišinu draugus, bet pačiai suvalgyt tik 1 keksiuką, o kokių 11 išdalinti.. Plyš iš sielvarto širdis )) Jei jau gaminti namie, tai daug ir suvalgyti viską, kol šviežia, o dar geriau, jei dar ir šilta, užšaldyti tešlą/kepinį irgi nelabai priimtina. Tad deja, mylimų saldumynų atkartojimas namie atkrito ir reikėjo surasti kažkokį padorų pakaitą, kuris greitai pasigamina ir gali stovėti laukdamas manęs nors ir savaitę.

Pamenu, pirmame kurse, kai net makaronų padoriai nemokėjau išsivirti, irgi buvo vienas saldumynas, kuriam retai atsispirdavau - prabangieji riduto džiūvesėliai, kurie matyt dėl savo kainos, greit pasitraukė iš maximos, kažkaip išgyveno ilgėliau rimi, tada dingo keleriems metams iš didžiųjų prekybos centrų, ir staiga vėl grįžo į parduotuves visai neseniai, tipo naujiena. Tai buvo savotiška paskata, jog reikia gaminti biskočius :)

Taigi. Dar nuo torto gamybos atliko saujelė kita pistacijų, pagooglinus radau, jog jas dažniausiai derina su džiovintomis spanguolėmis, dar nuo savęs nutariau pridėti šokolado gabalėlių (kaip be šokolado..). Neapsisprendžiau, koks šokoladas tiktų labiau - juodas, pieniškas ar baltas, bet akcija įsiteikė siūlydama stracciattela šokoladą, kuris kepimo metu tiesiog.. dingo. Supjausčiau šokoladą įprasto dydžio gabaliukais, bet galutiniame produkte vietoje jo liko tik skylės ir jokio skonio anei kvapo. Nežinau, gal čia dėl šokolado rūšies, o gal vis dėlto per smulkūs gabaliukai buvo.. Na, bet ir be jo buvo skanu. Tiesa, pistacijų turėjau per mažai, tad pridėjau papildomai iki reikiamo kiekio graikinių riešutų, tiko.

Pati gamyba paprasta kaip dvi kapeikos, uždarame inde laikosi puikiai mažiausiai savaitę. Ir jokių papildomų riebalų. Italai mėgsta merkti šiuos sausučius į saldų vyną, bet man skaniausia tiesiog užsigeriant mėtų arbata :)

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Gaminau iš pusės orginaliame recepte nurodytų kiekių, išsikepė viso 16 vnt.


* 1 puodelis miltų + papildomai jei reikia minkant
* 0,75 arb. š. kepimo miltelių
* 75 g cukraus
* 2 maži kiaušiniai
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 0,5 Š. apelsino žievelės
* 0,5 puodelio išgliaudytų pistacijų
* 0,5 puodelio džiovintų spanguolių

1. Dubenyje prasijoti miltus, cukrų, kepimo miltelius.
2. Įmušti į miltus kiaušinius, supilti vanilę sudėti apelsinų žieveles, suberti riešutus, uogas ir minkyti tol, kol tešla pasidarys vientisa, sausa, nelimpanti prie rankų. Jei atrodo, jog drėgmės per mažai, nesulimpa visi miltai, įpilti kelis lašus vandens ir minkyti toliau. Jei tešla šlapia, lipni, pridėti papildomai miltų.
3. Suformuoti ilgą batonėlį, maždaug 6cm pločio ir 4cm aukščio, įdėti į skardą, ištiestą sviestiniu popieriumi. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. arba tol, kol batonas sutvirtės, pasidengs tvirta plutele.
4. Ištraukus iš orkaitės leisti apie 15-20 min. pavėsti, tada supjaustyti ~1 cm storio riekelėmis, kurias vėl išdėlioti  skardoje. Kepti dar apie 15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol išdžius, sutvirtės iki džiūvesėlio kietumo. Viduryje kepimo riekeles galima apversti, jog keptų tolygiau.

šaltinis: http://greencilantro.blogspot.com/

Granolos batonėliai

Kadangi jau beveik mėnesį nebesigaminu granolos (skaičiuoju kalorijas ir nusprendžiau, jog man ten per daug cukraus pusryčiams), ieškojau recepto, kur galėčiau panaudoti savo kilogramines džiovintų vaisių ir riešutų atsargas.. Tai ką radau, abejoju, ar turi mažiau kalorijų nei granola (tiesą sakant, vienas batonėlis turi ~200kcal), bet tiesiog praktiškiau. Pagaminti neužtrunka, gražiai aplankstai sviestiniu popieriumi, apriši arba įvynioji į maistinę plėvelę ir jau galima įsimest į rankinę užkandžiui skubant ar padovanoti kaip mielą staigmenėlę artimui.
Labai sąžiningai rašiausi produktų kiekius, bet vis tiek tai tėra rekomendacinio pobūdžio skaičiai, nes savaime suprantama, jog galite dėti viską, ką tik norite/turite atsargoje. Manau, svarbiausia pati idėja ir gaunamo galutinio produkto lipnumas - masė turi sulipti ir išsaugoti bent kažkokią formą :)

Granolos batonėliai

Produktai (suformavau šešis 7*6 cm dydžio batonėlius):

* 60 g lazdyno riešutų
* 80 g datulių be kauliukų
* 20 g džiovintų spanguolių
* 20 g razinų
* 70 g džiovintų slyvų
* 60 g penkių grūdų dribsniių

1. Smulkintuvu apsmulkinti riešutus, suberti džiovintus vaisius, blendinti, kol masė taps vientisesnė, pradės lipti į vieną gumulą.
2. Įmaišyti grūdų dribsnius.
3. Jei masė nelimpa, atrodo sausa - pridėti šlapesnių vaisių - datulių, slyvų, ir dar kartą gerai prasukti smulkintuvu, jei masė per daug lipni, neišlaiko formos - įmaišyti papildomai dribsnių.
4. Rankomis formuoti norimo dydžio batonėlius, apvynioti sviestiniu popieriumi. Jei nesuvalgysite visų iš karto, geriausia laikyti šaldytuve uždarame inde ar suvyniojus į maistinę plėvelę.

Braškinis tortas Fraisier

Bent jau man kiekvienais metais atrodo, kad va šiemet medžiai stipriau žydi ir kvepia nei anamet, pumpurai anksčiau išsprogo, paukščiai sugrįžo anksčiau, dienos greičiau sušilo.. Matyt, gyvenam vis greičiau ir geriau?
Taip rodos, kad ir šiais metais motinos diena buvo geresnė, šviesesnė ir labiau pavasariška nei pernai, kad žiedais apsiputojusios ir bene ketvirtą aukštą siekiančios vyšnios praeitais metais išvis nebuvo.

Sėdint paskaitose, kai už lango taip stipriai vaidenasi vasara, tegalėjau galvoti apie tai, kokį tortą noriu iškepti mamai, o ne aiškintis, kaip ligandai koordinuojasi aplink paladį.. Būtų mano valia, kepčiau turtingai šokoladinį tortą, kvepiantį romu, skęstantį vyšnių padaže.. Bet mamai patinka lengvi, vaisiniai tortai. Stengiausi jai įtikti, bet pasielgiau vis tiek truputį egoistiškai, o ir apsiskaičiavau: mama nelabai mėgsta marcipanų, o aš išsirinkau tortą su juo, ir dar pridariau dvigubai daugiau nei reikia.... :) Taigi, tas tortas - prancūziška klasika Fraisier, kurį gaminau pagal jau visai mano gausiai išbandytą Laduree knygą.

Jei Lietuvoje būtų galima drąsiai nusipirkti migdolų ir pistacijų pastos, ar bent migdolų miltų už logišką kainą, torto gamyba ilgai netruktų, nebūtų tokia sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet deja tačiau, šiuos egzotiškus ingredientus gaminausi realiai nuo nulio.
Vien dėl to gamyba užtruko 3 dienas: trečiadienį ruošiausi riešutus, ketvirtadienį kepiau biskvitus, viriau kremą ir sudėliojau tortą, penktadienį ryte ruošiau marcipaninę masę, dengiau tortą, vakare jau skanavom :)

Pakeitimų dariau ne tiek ir daug, tiesiog vietoj nurodyto aviečių ir Kirsch likerio (kuris irgi yra egzotika Lietuvoje) naudojau turėtą mandarininį likerį, kuris tikrai tiko. Ir kadangi mano pistacijos buvo jau iš anksto skrudintos bei neidealiai žalios spalvos, galutinė marcipanų masė gavosi nelabai gražios  spalvos... Kitąkart gal nepakenktų maistiniai dažai.

Biskvitą kepiau 10*23 cm formoje, tad jo kiekį mažinau perpus originalaus kiekio (buvo galima kepti ir iš trečdalio kiekio), kremo mažinau trečdaliu (kitąkart nemažinčiau išvis), marcipaninės masės norėjau mažinti perpus, bet apsiskaičiavau, ir padariau visą normą... Žodžiu, daug matematikos pridariau, begamindama užsiverčiau lapeliais su skirtingom masėm ir tūriais, tad kad jūsų nesumaišyčiau ir leisčiau patiems pasiskaičiuoti, rašau originaliame recepte pateiktus kiekius.
Nors ir mažinau kiekius realiai perpus norėdama padaryti mažą tortuką (vis dėlto tik 2 valgytojai), išėjo 6 padorios porcijos. Knygoje rašo, jog iš jų nurodytų kiekių išeina 8 porcijos.. Na, matyt jie alkanesni :)

Tortas Fraisier
(21-22 cm diametro apvaliai formai)

* 700 g braškių, nuplautų, perpjautų pusiau

Migdolinis Genujos biskvitas:
* 50 g išlydyto sviesto + 20 g sviesto formos ištepimui
* 200 g pyraginių miltų + formos pabarstymui
* 6 kiaušiniai
* 200 g cukraus
* 50 g migdolų miltų

1. 20 g išlydyto sviesto ištepti formą ir padėti į šaldytuvą sviestui sustingti.
2. Užstingus sviestui, pabarstyti formą miltais, tolygiai jį paskirstyti formoje, perteklių iškratyti.
3. Dideliame inde paplakti kiaušinius su cukrumi, vėliau indą patalpinti virš verdančio vandens garų ir plaktuvu (geriau elektriniu nei rankiniu) plakti tol, kol masė patrigubės, pasidarys balta ir standi, tai užtruks 10-15 minučių. (Kiaušinių masės temperatūrai neleisti pakilti aukščiau 50 laipsnių)
4. Išplakus kiaušinius, ant jų per kelis kartus užsijoti miltus, vėliau maltus migdolus. Po kiekvienos miltų porcijos atsargiai juos įmaišyti neišplakant oro iš kiaušinių.
5. Įmaišius miltus, supilti likusius 50 g sviesto ir vėl atsargiai įmaišyti.
6.Supilti tešlą į paruoštą formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje tol, kol į vidų įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas (man tam prireikė 30 min., bet maniškis biskvitas gavosi storas).
7. Iškepusiam biskvitui leisti atvėsti, tuomet perpjauti perpus (man reikėjo nupjauti ir susidariusią kuprelę).

Sirupas sulaistymui:
* 100 mL vandens
* 100 g cukraus
* 40 mL Kirsch likerio
* 40 mL aviečių likerio

1. Inde maišant užvirti vandenį su cukrumi.
2. Užvirus leisti atvėsti, tada supilti alkoholį.

Pistacijų kremas:
* 90 g minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 180 mL verdančio pieno (geriau riebesnio)
* 2 kiaušinių tryniai
* 50 g cukraus
* 15 g kukurūzų krakmolo
* 60 g pistacijų pastos

1. Inde išplakti trynius su cukrumi, kol masė pabals, užsijoti krakmolą ir gerai išmaišyti.
2. Į paruoštus trynius po šaukštą pilti karštą pieną, po kiekvieno šaukšto gerai išmaišant. Supylus apie trečdalį pieno, trynių masę pilti į likusį pieną ir užkaisti.
3. Kaitinti ant mažos ugnies intensyviai maišant, kol masė sutirštės, tuomet nuimti nuo ugnies ir leisti kelias minutes pavėsti. Jei masė įkaito per daug ir trynys pradeda krekėti, puodą greitai perkelti į šalto vandens vonelę nenustojant maišyti.
4. Į masę įmaišyti pusę sviesto, tuomet uždengti maistine plėvele (kuri apsaugos nuo plutos susidarymo) ir leisti kremui atvėsti iki kambario temperatūros.
5. Atvėsusią masę gerai išplakti, sudėti pistacijų pastą ir likusį sviestą, dar kartą išplakti iki vientisos struktūros.

Pistacijų-migdolų masė:
* 250 g migdolų pastos
* 25 g pistacijų pastos
* cukraus pudros kočiojimui

1. Rankomis suminkyti abi pastas iki vientisos masės.
2. Ant cukraus pudra gausiai pabarstyto stalo iškočioti masę iki ~1mm storio.

Pistacijų/Migdolų pasta:

Internete nemažai variantų, aš nutariau pasirinkti vieną paprasčiausių ir tą patį metodą naudojau tiek pistacijų, tiek migdolų pastos gamybai.
Šiek tiek skiriasi tik pačių riešutų paruošimas: migdolus reikia užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias minutes, vėliau perlieti šaltu vandeniu. Po šių procedūrų migdolų luobelės turėtų lengvai nusilupti. Kadangi migdolai bus drėgni, nepakenktų paskrudinti ~10 min. įkaitintoje orkaitėje, bet aš migdolus pasiruošiau anksčiau, tad jie išdžiuvo natūraliai.

Pistacijas, jei pirksite Lietuvoje įprastas paskrudintas ir sūdytas, visų pirma reikės jas išlukštenti, po to praskalauti vandeniu nuplaunant druskas, vėliau užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti, perlieti šaltu vandeniu ir nulupti odeles. Vėl galima šlapius riešutus paskrudinti orkaitėje, bet kadangi jie jau ir taip skrudinti, tai irgi geriau palikti išdžiūti natūraliai ar orkaitėje kaitinti labai trumpai.

Taigi, jau paruoštus riešutus į pastą verčiau pagal čia pateiktas proporcijas, na o jei kas neskaito angliškai, pateiksiu savotišką vertimą/adaptaciją ir mnemoniką:

gausis 250-280 g pastos:
* 100 g riešutų
* 90 g cukraus pudros
* 60-85 g cukraus sirupo (naudojau pirktinį šviesųjį sirupą)
* 1 arb. š.-1 Š. Kirsch likerio (pistacijoms naudojau vanilės esenciją, migdolams - migdolų)

1. Riešutus ir cukraus pudrą sudėti į smulkintuvą (blenderį) ir smulkinti iki vientisų miltų.
2. Įpilti kvapų esencijos, po šaukštą pilti cukraus sirupą, po kiekvienos dozės gerai išsukti. Cukraus sirupą pilti po truputį tol, kol riešutų masė sušoks į gumulą. Kiek tiksliai sirupo reikės, priklauso nuo drėgmės, esančios riešutuose.

Torto sudėjimas:

1. Pusę biskvito sulieti puse kiekio sirupo.
2. Biskvitą padengti puse kremo, išdėlioti perpjautas braškes taip, kad pjūvis būtų atsuktas į torto išorę. Braškes gerai įspausti. Padengti likusiu kremu, užpildyti likusius tarpus. Šiems darbams geriausiai tinka konditerinis švirkštas, bet iš bėdos tiks ir mentelė.
3. Uždėti antrąjį biskvito lakštą, jį sulieti likusiu sirupu.
4. Iškočiotą marcipaninę masę kočėlo pagalba perkelti ant torto, prispausti, išlyginti, atlikusias dalis nupjaustyti. (Marcipanu turi pasidengti tik viršutinis biskvitas, braškės privalo matytis, bet aš marcipaninės masės prisidariau tiek, kad užsidengė visas tortas ir dar liko..)
5. Paruoštą tortą šaldyti ~2 val. šaldytuve, prieš tiekiant papuošti likusiomis braškėmis. Tortą suvalgyti kuo greičiau, nes braškės greitokai genda, ir nepiktnaudžiauti šaldytuvu, nes marcipanas vandenija.

Šaltinis: Ladurée: Sucré: The Recipes

Turtingos itališkos salotos

Nesu kažkokia didelė salotų mylėtoja ar nekentėja, bet, jei tik gerai pamenu visus 101 savo įrašą, tai yra pirmasis salotų receptas mano bloge. Pastaruosius 3 metus vienintelės salotos, kurias ruošdavau, buvo arba insalata caprese, arba avokadas+menkių kepenėlės/tunas+kiaušinis, o vasaros sezono metu nėra nieko nuostabesnio už šviežias daržoves, pagardintas šviežiais žalumynais ir šaukštu grietinės.. Ir man to visai užteko, tiesiog mėgstu savo fiveperday gauti sriubų pavidalu.
Šios salotos buvo bene vienintelis receptas gegužės mėnesio delicious. žurnale, kuris atrodė ne tik gaminamas, bet ir įperkamas, o ir nuotrauka mane neįtikėtinai traukė.. Nepraėjo nė savaitė po atradimo, o aš jas paruošiau. Ir turiu pasakyt, kad patiko labai! Klausiau MB, ar verta įdėti šį receptą į blogą, o jis tik pilna burna linksėjo, jog taip, tikrai verta. Salotas išgyriau kambariokei, tai ji irgi kelis kartus spėjo jas pasiruošti.
Receptas tų pačių diedukų, kuriuos jau minėjo Miško uogos (josios receptą taip pat spėjau išbandyti :>), gausiai itališkas, naminiai paprastas ir tikrai tinkamas lietuvio skoniui. Originaliame recepte siūlo naudoti kelių rūšių salotas, man užteko ir vienos rukolos, o gamindamą antrą kartą įdėjau dar gerą saują svogūnų laiškų. Prieš apkepant ciabattą, ją apibarsčiau pipirais, druska ir itališkų žolelių mišiniu. Padažą tobulinau pridėdama džiovintų raudonėlių, šalavijų ir mėtų, vyno actą iš dalies keičiau vusterio padažu ir šviežiai spaustomis citrinos sultimis. Salotose gausybė ingredientų, tad drąsiai galima keist proporcijas ar pačias daržoves, tikiu, kad skonis neturėtų žymiai nukentėti. Beje, tik pagaminusi salotas trečią kartą, pastebėjau, jog originaliai recepte nėra vyšninių pomidorų, o aš juo dėjau visus kartus įsitikinus, jog jie ten privalo būti.
Tame pačiame žurnale yra dar vienas šių italų salotų receptas, ir aš vis pagalvoju, jog jas taip pat reikia išbandyti.. :)

Gennaro Insalata della Valtellina


3-4 porcijoms:

* 3-4 riekės batono (naudojau ciabatta)
* 2 Š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
* kelios saujos salotų (little gem lettuce)
* sauja rukolos lapelių
* 100 g ridikėlių, supjaustytų griežinėliais
* 20 juodų alyvuogių be kauliukų
* 2 kietai virti kiaušiniai, smulkinti ketvirčiais (ar smulkiau pagal poreikius)
* 80 g bresaolos (naudojau šalto rūkymo ispanišką mentę, manau galima keisti Parmos kumpiu ar kažkuo panašiu)
* tarkuoto parmezano pagal skonį (man reikėjo geros saujos)
* (druskos, pipirų pagal skonį)

Padažui:
* 4 Š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
* 2 Š. balto vyno acto
* 1 česnako skiltelė, supjaustytas į kelias dalis

1. Pašalinti plutą nuo batono, supjaustyti nedideliais gabalėliais ir apkepinti alyvuogių aliejuje, kol apskrus. Išėmus padėti ant virtuvinio popieriaus riebalų pertekliui nutekėti.
2. Padažui skirtus produktus išmaišyti šakute, išmaišius išimti česnaką.
3. Salotas ir daržoves išmaišyti su padažu, ant viršaus paskleisti kiaušinius, skrudintą duoną, mėsytę, sūrį ir mėgautis :>

Šaltinis: delicious., may 2012

Vasariškam vakarui palydint saulę...

Plikytos tešlos ,,Ladurée" vafliai

Savaitgalį nutariau pagaliau išsikepti normalių Lježo vaflių, kad jau perlinis cukrus šio įvykio spintelėje laukė kelis mėnesius. Jei praeitą kartą šoką sukėlė paskutinę akimirką pastebėtas perlinio cukraus poreikis, šįkart pribloškė mielės. Su tirpiomis mielėmis mano pirmoji pažintis nenusisekė, tad naudoju šviežias ir buvau jomis patenkinta, bet visad būna pirmas kartas.. Ir būtent tada, kai rizikuoji nemažais kiekiais miltų ir sviesto (ir kiaušinių indėlis visai žymus šiais laikais).
Taigi, o nutiko štai kas: iš pat pradžių jos atrodė keistai - sutrūkinėjusios ir kažkokios sausos, nors galiot joms dar mėnesį reikėjo. Kaip visada užpyliau drungnu skysčiu ir jau ruošiausi stebėti, kaip jos godžiai lydosi.. Tačiau mielės tik pabiro trupinėliais ir hoc tu joms kiaušinį duok, nieko nevyksta. Pienas atvėso, šildžiau dar kartą virš vandens garų, papildomai cukraus dėjau.. Nieko, užsispyrę tie trupiniai. Skambinu močiutei, ji vis daugiau patyrusi. Liepia mieles pradžioje trinti su cukrumi, tik po to pilti skystį. Ir kaip pati nesugalvojau!? Galvojat, jog kažkas atsitiko kitaip? Deja, nelabai. Pusė ištirpo, pusė liko gumulais. Susinervinau galutinai, išmečiau tas mieles, o atsimatuotus likusius produktus atsidėjau laukti naujų mielių. Parduotuvėje jau buvau protingesnė, prieš nusiperkant apžiūrėjau visas, vėl sutrūkinėjusių imt nenorėjau.. Atmetus krūvą įtartinų ir net supelijusių (!), atradau padoriai atrodančias, su kuriomis viskas išėjo puikiai.
Tik sviesto kiekį kitąkart mažinčiau, vietoje 200g dėčiau maximum 150g. Praeitą kartą tiek tiko gal todėl, jog kepiau ne elektrinėje, o senovinėje vaflinėje ant ugnies, o gal ir dėl rudo, ne perlinio cukraus.. Beje, kadangi elektrinės vaflinės puselės daug lengvesnės už metalinės, tai vafliai pūtėsi drąsiai ir iškepė dvigubai storesni už anksčiau keptus.
Ir kad jau tiek laiko pasakojau apie pasiruošimą vaflių gamybai, tiesiog privalau įdėti vaflių receptą. Lježo vafliai jau pasitalpinę, tad šįkart - prancūziškos gamybos, vėl iš ,,Ladurée" knygos.
Nuo iki šiol mano gamintų vaflių skiriasi būtent tuo, jog tešla plikoma. Nors profitrolius jau gaminau, vis tiek rodos užskubėjau ir kiaušinius įmušiau į per karštą tešlą.. Arba tiesiog kaip dažnai man atsitinka - bėdos su atsiskyrusiu sviestu. Žodžiu, nežinau, kas ten nutiko, bet tešla atrodė negražiai ir jau norėjau viską išmetus bandyti iš naujo, tačiau MB perkalbėjo, ir ne veltui:  nors žalia tešla ir atrodė įtartinai, vafliai kepė puikūs, minkštučiai ir švelnaus skonio... Valgėme su vaniliniu padažu, nors vis tiek prie vaflių man nepralenkiamai geriausias yra vyšnių padažas.

Plikytos tešlos vafliai

~10 vaflių reikės:

* 75 g prasijotų pyraginių miltų (65g miltų+10g krakmolo arba 130mL miltų+20mL krakmolo)
* 125mL+75mL pieno
*1,5 Š. cukraus
* žiupsnelis druskos
* 2 Š. sviesto
* 3 kiaušiniai
* 50mL grietinės (originale siūlo crème fraîche arba sour cream)
* vanilės esencijos

1. Puode užkaisti 125mL pieno, cukrų, druską ir sviestą.
2. Užvirus nuimti nuo ugnies ir užsijojus ant viršaus miltus, energingai išmaišyti iki vientisos, lygios masės.
3. Vėl grąžinti puodą ant ugnies ir pastoviai maišant kaitinti apie minutę, kol tešla atšoks nuo sienelių.
4. Perkelti tešlą į kitą dubenį ir jai atvėsus supilti kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišant.
5. Supilti likusius 75mL pieno, grietinę ir vanilės esenciją, gerai išmaišyti.
6. Palikti tešlą kambario temperatūroje pabręsti mažiausiai valandą.
7. Kepti gerai įkaitintoje vaflinėje (jei norima, galima vaflinę patepti aliejumi), kol paruduos.

Šaltinis: Ladurée: Sucré: The Recipes

Brownie su riešutais

Pavasaris! Baigės visi pasninkai, šventės, tik šiluma keistai vis lyja.
Per nesibaigiantį, jau chronišku tapusį peršalimą, niekaip negaliu išbandyti savo naujųjų sportbačių ir pasiklausyti parke sugrįžusių paukščių. Užtat prisiruošiau kitai misijai - vėl pradėjau skaityti knygas (ko nedariau 4erius metus, shame on me..), ir turiu pasakyti, kad pati nesupratau, kaip man šito trūko.
Velykos praėjo ramiai, tradiciškai, o šaldytuve vis dar guli šiai šventei virto kumpio galiukas.. Nors jis virtas, bet kvepia dūmais, neįsivaizduoju, kaip močiutė šito pasiekė.
Ir tik dabar pastebėjau, jog šis įrašas yra 100asis. Pradėjus rašyti blogą toks įrašų kiekis atrodė fantastinis, o dabar va.. Nors ir nesu stropi tinklaraštininkė, privalau pripažinti, jog ši veikla tikrai paliko įspaudą mano kasdienybėje.
Taigi. Nors ir jubiliejinis įrašas, bet apsieisiu be fejerverkų ir tortų. Tik su pyragu, kurį kepiau šiaip, be jokios intensijos :)
Recepte reikalaujama iki standumo išplaktų kiaušinių, bet aš padariau neatleistiną poelgį ir pyragą pradėjau ruošti neįsigilinus į ruošą iki galo, tad apie kiaušinių plakimą susivokiau tik tada, kai šitai padaryti buvo per daug sunku.. Aplaidumą taisiau įberdama kepimo miltelių, be jų gal būtų išėję skaniau. Eigą rašau tokią, kuri yra originaliame recepte.
Be to, kaip matyti iš nuotraukų, akivaizdžiai persistengiau su kepimu, tad išėjo sausokas kepinys. Tačiau nors ir atrodė, jog kąsnis kiek stringa burnoj, šitai nesustabdė nuo pusės pyrago įveikimo vienu prisėdimu ))) Manau, visai tiktų aplieti šokoladiniu glaistu, o autorius siūlo tiekti su creme anglaise ar creme fraiche.

Brownie su riešutais

Produktai (kepiau 9*21 cm formoje):

* 100g sviesto, supjaustyto gabalėliais + papildomai formos ištepimui
* 100g geros kokybės juodo šokolado
* 2 kiaušiniai
* 110g rudojo demerara cukraus
* 60g miltų
* 110g apsmulkintų riešutų (originaliai recepte naudoja pekano riešutus, aš dėjau lygiomis dalimis graikinius+lazdynų)

1. Sviestą ir šokoladą maišant išlydyti inde virš verdančio vandens (indas su šokoladu neturi liesti verdančio vandens). Išlydžius atidėti šiek tiek atvėsti.
2. Naudojant plaktuvą, kiaušinius plakti 2 minutes, tada suberti cukrų ir toliau plakti dar ~6min., arba kol masė taps standi.
3. Atsargiai mentele paeiliui įmaišyti šokoladą, prasijotus miltus ir riešutus. Nepersistengti, kuo mažiau oro išstūmti iš išplaktų kiaušinių.
4. Išsviestuoti formą, iškloti sviestiniu popieriumi ir paskleisti joje tešlą.
5. Kepti 10 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, vėliau temperatūrą sumažinti iki 190 laipsnių ir kepti dar 10-20 minučių arba kol vidun įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.

Šaltinis: Michel Roux ,,Desserts''

Šamo paštetas

Taigi, ir antrasis patiekalas iš šamuko, kurį, kaip jau minėjau, galite užsisakyti apsilankę čia. Darkart dėkoju už šį puikų nuotykį geriesiems žmonėms!

Šiuo patiekalu stengiuosi pataikyti į Velykų temą, visgi jos jau labai greitai pasirodys.. Ilgokai ieškojau šito recepto ir kai perskaičiau tik pavadinimą, supratau, kad taip, tai būtent tai, ko reikia. Kadangi, kaip minėjau, šamas Amerikoje populiari žuvis, receptas iš amerikietiško tinklalapio, tad turėjau problemų surandant visus tinkamus produktus, reikėjo galvoti, kaip čia išsisukus..

Visų pirma, originale minima chipotle peppers in adobo. Kiek domėjausi, kas tai per padaras, tesurasdavau komentarų, jog tai labai geras daiktas, kurį galima rasti kiekvienoje parduotuvėje meksikietiškų prekių skyriuje. Ačiū. Paieškojusi daugiau supratau, jog tai chipotle paprikos specialiame pomidorų padaže. Trumpam šmėkštelėjo mintis pasidaryti pačiai, bet tada sumojau, kad vieną kitą arbatinį šaukštelį gali atstoti ir adžika. Manau, jei sugalvojat kažką kito panašaus, kas turėtų čili ir pomidorus viename, irgi turėtų tikti.

Kitas nežinomasis - old bay seasoning. Vikipedija man rašo, jog šis prieskonių mišinys tinka jūros gėrybėms ir į jį įeina: garstyčios, paprika, salierų sėklos, lauro lapai, juodieji, raudonieji ir kvapieji pipirai, cinamonas, gvazdikėliai, muskatas, kardamonas, druska ir imbieras. Vat. Žinoma, galima pačiam pasidaryti tokį mišinį arba bandyt įsivaizduoti, koks skonis tai turėtų būti ir dėti tik kai kuriuos prieskonius. Maždaug taip ir pasielgiau - dėjau, ką turėjau, ir pridėjau nuo savęs, ką norėjau.

Ir kitas netikėtai retas ingredientas man pasirodė vusterio padažas! Ar čia tik man taip pasisekė, jog parduotuvėse, kuriose lankiausi jo tiesiog nebuvo (aplankiau tik didesnes iki, rimi ir maxima..), ar iš tikrųjų kažkas nutarė, jog Lietuvai užteks heinz ir vitanos (?) gamybos padažo.. Aš ieškojau būtent Lea&Perkins, tai buvo principo reikalas, tad tų padielkių nepirkau ir kažkaip apsiėjau tik su adžika bei mažyčiu šlakeliu acto.

Aštriojo kremo kiekius nurodžiau tokius, kiek mums prisireikė tokiam kiekiui pašteto. Jei nesate majonezinių padažų gerbėjai, galima mažinti perpus.

Ir jau visai pabaigai... Paštetas išėjo puikus. Švelniai aštrokas, tas papildomas padažėlis puikiai paryškino skonį (manau, puikiai tiktų ir kaip savotiška majonezo pamaina ant Velykų stalo aštrumo mėgėjams), tačiau valgydami dar sugalvojom, jog keli griežinėliai šviežių ridikėlių ar agurkėlio ant viršaus būtų išvis fantastika :>

Šamo paštetas

Produktai (išeiga ~2*150 mL pašteto):

* ~400-500 g šamo filė

* sultinio troškinimui (poach'inimui)

* 1,5 arb. š. želatino

* 3 Š. citrinos sulčių (dalį keičiau baltu vynu)

* 4 Š. majonezo

* žiupsnelis kajeno pipirų (pagal skonį)

* 1 Š. old bay prieskonių mišinio

* šlakelis vusterio padažo

* 2 svogūnėlių laiškai, susmulkinti

* 2 Š. petražolių, susmulkintų (nedėjau)

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių.

2. Šamo filė įtrinti old bay prieskonių mišiniu, guldyti į kepimo formą viengubu sluoksniu ir užpilti sultiniu, jog šis žuvies iki galo neapsemtų. Formą dėti į karštą orkaitę ir kepti 10-15 min., arba kol žuvis pradės birėti.

3. Kol žuvis tušinasi, želatiną užpilti citrinos sultimis ir palikti brinkti.

4. Inde išmaišyti majonezą su kajenu, old bay prieskoniais, vusterio padažu ir žalumynais.

5. Išbrinkusį sultyse želatiną lengvai pakaitinti maišant, kol ištirps. Jokiu būdų neleisti užvirti! Pravėsus įmaišyti į majonezo mišinį.

6. Išsitušinusią žuvį perforuota mentele išgaudyti, sudėti į paruoštą majonezą ir gerai išmaišyti apsmulkinant žuvies gabalėlius. Papildomai pridėti druskos, pipirų jei trūksta.

7. Sukrėsti į pasiruoštą tarą ir padėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

8. Norint paštetą išversti, peiliu prabraukti inde palei sienelę, įstatyti indą keliolikai sekundžių į karštą vandenį ir tuomet jau galima lengvai tapšnojant dugną išversti (Nepersistengti kaitinant, nes per daug aptirps ir atrodys taip negražiai, kaip mano nuotraukose :>). Tepti ant duonos/batono, užsidėti šaukštelį kitą aštriojo kremo ir skanauti.

Aštrusis kremas

* 2 arb. š. smulkintų chipotle peppers in adobo (adžikos ar kažko panašaus)

* 4 Š. majonezo

* 4 Š. grietinės

* 1 Š. raudonojo vyno acto

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Išmaišyti pirmus 4 ingredientus ir paragavus pridėti druskos, pipirų.

Šaltinis: http://www.uscatfish.com/