Antis. Su katalonišku apelsinų padažu

Kai kepiau šią antį, tarp foodblogerių dar nebuvo ančių manijos, nors nujaučiau, kad ji gresia, nes kai visa 1,8 kg šaldyta antytė kainuoja ~20 lt, kaip įmanoma susilaikyt ir nenusipirkt? Nesusilaikiau ir aš.

Nusipirkau, 2 dienas atitirpdinėjau šaldytuve, ir visas tas 2 dienas man atrodė, kad žinau, kaip ją darysiu. Kai jau žūtbūt ją reikėjo kepti, išaiškėjo, kad niekaip negaliu rasti patinkančio recepto, nes antį norėjau kepti būtinai tik cielą. Planus keičiau porą kartų. Galų gale pasirinkau savotiškai hibridinį variantą.

Negaliu pasakyti, kad buvo kažkas super duper wow. Na, gerai iškepta antis ir viena, be nieko yra wow. Tad buvo tiesiog labai labai skanu. Gerai iškepta mėsytė (su šiek tiek kraujuko, tad krūtinėlė tiesiog slydo nekramtant į skrandį, mmmm), kontrastuojantis padažas šalia.

Ir šiaip, po viso kepimo pagalvojau, kad antis yra be galo naudingas pirkinys, nes sumokėjus 20 lt, normaliai pavalgyt gali 4-5 žmonės, ant surinktų anties taukų garnyrui nuostabiai iškepė bulvės, iš surinktų kauliukų išsiviriau sultinį, kurį panaudojau prancūziškai svogūnų sriubai (buvo kitoks skonis), o švelnios kepenėlės susinaudojo makaronų padažui. Žodžiu, nuostabus gyvūnas, idealiai pritaikytas maisto gamybai :))

Nuotraukos išėjo apgailėtinos, nes jau taip tos anties norėjom, kad norėjosi kuo greičiau griebt darinėt... Be to, žinoma, vakaras, kaitrinės lemputės, ant stalo bardakas.. Žodžiu, bele nuotrauka.

Knisimosi atrodo daug, nemažai jo ir yra, bet verta.

Antis su katalonišku apelsinų padažu

* ~1,8 kg antis

* druskos, pipirų įtrinimui

* 2-3 Š. skysto medaus

* 1 arb. š. sojos padažo

* 1 apelsino žievelės

* 1 puodelis šviežiai spaustų apelsinų sulčių

* 0,5 puodelio balto sauso vyno

* 1 Š. anties taukų

* 1 arb. š. medaus

* 2,5 Š. brendžio

* 1-1,5 Š. krakmolo

1. - Jei pirkot antį, užšaldytą lyg akmenį, jai reikės maždaug 2 dienų šaldytuve, kad pakankamai atitirptų.

- Jau atitirpusią antį išdarinėti, t.y. jei nusipirkot tokią pačią antį kaip ir aš, tiesiog išimti iš vidaus į celofaną suvyniotas naudingiausias anties vidurių dalis (kaip minėjau, galima panaudoti sultiniui).

- Jau tuščią antį gerai nuplauti, nusausinti popieriniais rankšluosčiais.

- Sparnų galiukus nukirpti, jie vis tiek svils, o nukirptus galima panaudoti sultiniui.

- Stambiausias riebalų sankaupas nupjaustyti. Tai būtų kaklas ir dalis užpakaliuko odų, kurios ir šiaip be reikalo mataruoja. Šitas odeles su taukais galit sumesti į puodą su šiek tiek vandens, kad tik apsemtų ir kaitinti ant nedidelės ugnies, kol visi taukai ištirps. Odas išmetat, taukus susipilat į tarą, ir jau turit ant ko apsikept garnyrą.

- Paėmus aštrų peilį anties krūtinėlę supjaustyti įstrižai rombais, prapjaunant tik odą ir šiek tiek užkabinant taukų, jokiu būdu neprapjauti pačios mėsos.

- Pabadyti peiliu taip pat tose vietose, kur yra didesnės riebalų sankaupos, t.y. kur poodis atrodo baltas, nes natūraliai antiena yra tamsiai rausva.

- Apžiūrima, ar jūsų antytė nupešta padoriai, o jei yra likę kažkokių pūkelių, juos ištraukti.

- Kai jau visa antytė švari, nuepiliuota ir po riebalų nusiurbimo operacijų, sumaišyti druską ir maltus juoduosiu pipirus, šiuo mišiniu dosniai įtrinti antį tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

- Įtrintos antytės kojas surišti, sparniukus irgi užsukti, kad jie nestyrotų į šalis ir taip mažiau sviltų.

2. Paguldyti antį į skardą (geriau ant įtiestų grotelių) krūtine žemyn ir kepti apie 1 val.-1val. 10 min.. Kepti keliolika minučių ilgėliau, jei kraujo baidotės (man geriau kraujas, nei sausa, guminė mėsa, tad..). Vidury kepimo antį apversti, palaistant ją ištekėjusiais taukais.

3. Ančiai bekepant pasiruošti padažą ir glajų:

- glajui medų, soją ir žieveles pakaitinti keletą minučių, kad gerai išsimaišytų ir pasiskleistų apelsinų aromatas.

- padažui ant silpnos ugnies kaitinti puodelį minus keli šaukštai apelsinų sulčių su vynu, užvirus įdėti šaukštą antienos taukų (juos galima gauti nuvirus odą arba paimti iš skardos su kepančiu paukščiu).

- nugaravus daliai padažo, supilti medų, brendį ir tuos kelis šaukštus apelsino sulčių, išmaišytų su krakmolu. Pakaitinti, kol padažas sutirštės, tačiau neleisti užvirti.

3. Likus ~20 minučių iki kepimo pabaigos, antį aptepti glajumi, ir baigti kepti.

4. Iškeptą antį patiekti su garnyru ir apipylus padažu.

(5. Garnyrui bulves susmulkinau šiaudeliais, apviriau kelias minutes vandeny, nusausinau ir apkepiau anties taukuose)

Anties ruoša: http://www.thehungrymouse.com/

Padažas: http://www.eatingclubvancouver.com/

Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu

Saulė taip akiplėšiškai spigina per šį speigą jau žadėdama pavasarį, o aš vis dar apie savo kalėdinio lauknešėlio turtus pasidalinsiu. Tai bus bene paskutinis receptas iš visų tų gėrybių, kurias buvau pasiruošus jau praėjusioms šventėms (kiti: paštetas, kakaviniai biskočiai). Dar liko prieskoniniai sausainiai (kurie kaip virusas pasivaidena biskočių nuotraukose :)), bet net ir nebežinau, kada jie čia atsiras, matyt jau kitai žiemai atėjus :)

Taigi.

Saldžius ir šiuos sūrius biskočius kepiau tą patį vakarą. Esminis skirtumas - šiems reikia riebalų (sviesto). Ir minkėsi ši tešla geriau, nors miltų ir vėl prisireikė daugiau nei nurodyta recepte.

Vieniems labiau patiko sūrūs, kitiems saldūs biskočiai... Na, čia skonio reikalas. Matyt ir progos, nes šitie geriau prie kokio alaus sueitų ganėtinai gurmaniškai, bet ne prie arbatos.

Dėl kiekių... jau ir nebepamenu 2 mėnesiams praėjus, bet, rodos, dvigubinau, kad išeitų 2 pusantro sprindžio ilgio batoniukai. Čili ir juodųjų pipirų dėjau iš akies, pagal save. Nepasakyčiau, kad buvo ypatingai aštru, tiesiog suteikė cinkelio.

Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu

* 300 mL miltų

* 1,5 arb. š. kepimo miltelių

* 0,5 arb. š. druskos

* ~0,5 Š. čili dribsnių (chilli flakes)

* ~1 Š. kmynų

* ~ 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

* sauja saulėje džiovintų pomidorų, supjaustytų šiaudeliais (pomidorai sausi, nebuvę aliejuje)

* 60 g sviesto, minkšto (kambario temperatūros)

* 0,5 Š. cukraus

* 2 kiaušiniai

* didelė sauja tarkuoto kieto sūrio (naudojau parmidžianą)

* 2 Š. pieno

1. Pirmus šešis sausus ingredientus kartu prasijoti, įmaišyti džiovintus pomidorus.

2. Sviestą ištrinti su cukrumi ir sūriu iki purumo.

3. Kiaušinius į sviesto masę įmušti po vieną ir gerai išmaišyti.

4. Sudėti pusę sausų produktų į kiaušinius, supilti pieną, gerai išmaišyti, supilti likusią dalį miltų ir gerai išminkyti. Jei tešla gaunasi skystoka (ji turėtų būti ganėtinai kieta, išlaikyti forma ir nelipti įkyriai prie rankų), pridėti papildomai miltų.

5. Gautą tešlos rutulį kokią valandą pašaldyti šaldytuve, tada suformuoti ant miltuoto paviršiaus 2,5 cm storio ir ~ 30 cm ilgio batoniuką, jį šiek tiek suploti delnu ir kepti patiesus ant sviestinio popieriaus iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min., arba kol bus iškepę, susidariusi pluta bus tvirta.

6. Batoniuką ištraukti, leisti atvėsti, tada supjaustyti ~0,7 cm storio riekutėmis, jas tvarkingai išdėlioti ant sviestinio popieriaus ir dar pakepti ~15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, apverčiant proceso viduryje, kol biskočiai galutinai išdžius, sukietės.

7. Ištraukus leisti atvėsti, o tada jau galima mėgautis. Sandarioje taroje ramiai išgyvens kelias savaites.

Bazinis receptas: http://www.biscottizone.com/

Pankolių sriuba su citrina ir alyvuogių gremolata

Laikas bėga.

Būdama 4ame kurse vis dažniau prisimenu praėjusius metus universitete ir mokykloje. Pasijaučiu sena. Sena ir pagiežinga bobule, kuri, jei tik galėtų, tai trenktų su lietsargiu jaunuoliui viešajam transporte, neužleidžiančiam vietos. Ir prisimenant praeities potyrius, paširdy kažkur virpa suvokus, kad gyvenimas vertas gyventi ir, kad viskas praeina, ne tik gera.

Lygiai taip pat prisimenu iš kažkur (fotoaparato atminties kortelės :>) ir šią sriubą.

Nieko nebuvau gaminusi su pankoliu, tad pagalvojau, kad būtų visai laikas.

Daržovė, turbūt jau dauguma žino, maloniai kvepia anyžiais. Ir taip pat galima teigti, kad anyžiaus sėklų kvapas primena pankolius. Žodžiu. Nusipirkau šią daržovę, payoutubinau, kaip gi ją išdarinėti, ir pagaminau.

Jei kam nepatinka anyžiai, manau, vis dėlto gali drįsti valgyti šią sriubą. Bent jau aš išvirus realiai nejaučiau nei anyžiaus kvapo, anei ypatingo prieskonio. Savotiškas nusivylimas.

Alyvuogių gremolatą irgi rekomenduoju pasigaminti šalia, ji suteikia nuostabaus pikantiškumo, ir nebūtinai prie šios sriubos, kuri yra labai švelnaus skonio.

Pankolių sriuba su citrina ir juodųjų alyvuogių gremolata

Produktai (4 porcijos):

* 3-4 Š. alyvuogių aliejaus

* 3 šalotai, susmulkinti

* ~250 g pankolio (sutvarkytas, šerdis išimta, supjaustytas)

* 1 didoka bulvė, nulupta ir susmulkinta

* 1 citrinos sultys ir žievelė

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Įkaitintame aliejuje apkepinti svogūnus, kol šie suminkštės, suberti pankolius, bulves, citrinos žieveles ir pakepti dar kokias 5 min., arba kol pankolis suminkštės.

2. Užpilti sultiniu ir užvirti. Virti apie 15 min., kol išvirs daržovės.

3.Sriubą šiek tiek atvėsinti ir sutrinti. Trintą sriubą grąžinti į puodą, jei trūksta, pripilti papildomai sultinio (sriuba neturi būti labai tiršta) ir užvirinti. Papildomai paprieskoninti pagal skoį.

4. Patiekti užpylus citrinos sultimis ir uždėjus šaukštelį kitą gremolatos:

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 1 citrinos žievelė

* 4 Š. kapotų petražolių

* 16 juodųjų alyvuogių be kauliukų, susmulkintų

1. Gerai sumaišyti/ištrinti pirmus 3 produktus, tada įmaišyti alyvuoges. Šaldytuve uždengus laikosi 3-4 dienas.

Šaltinis: 200 super soups

Skaninančios smulkmenos

Kai tik parsivežiau stiklainiukėlį levandų iš Paryžiaus, vis kirba mintis kažką su jomis padaryt. Vieną kartą jau visai mažai trūko iki levandinio patiekalo, bet pritrūko vis dėlto elektros lizdo barako virtuvėje elektriniam plakikliui, o rankytėm 10 min. plakti kiaušinį iki purumo ir valios pritrūko.. Taigi. Bet vieną dalyką vis dėlto su jomis padariau. Ir nors galutinio rezultato dar neišbandžiau, vis tiek pasidalinsiu idėja.

Levandų cukrus

* 1 puodelis cukraus

* 1 arb. š. džiovintų levandų

Cukrų sumaišyti su levandomis, lengvai paspaudžiant šaukštu, kad visos įmanomos kvapiai malonios medžiagos įsiskverbtų į cukrų. Uždaryti stiklainiuke ir kartais supurtant laikyti tamsioje vėsioje vietoje mažiausiai kelias savaites, kol pribręs.

arba

Cukrų ir levandas suberti į maisto smulkintuvą/kavamalę ir, žinoma, smulkinti. Siekti cukraus pudros pavidalo.

arba

Jei nenorite savo cukruje besimaišančių levandų tolimesniam naudojimui, o gal tiesiog gėlytes norit panaudoti dar kažkur kitur, suberkit jas į marlinį maišelį, kurį ir įdėkite į cukrų. Brandinti kelias savaites.

o gal

Viską patobulinti galima papildomai pridėjus vanilės lazdelę, citrinos žievelių..?

Panaudojimas?

Pasigardinti kavą, arbatą arba tiesiog naudoti kaip pikantišką vanilinio cukraus pakaitą.

(Gaila, kad niekas iš artimųjų nesaldina karštųjų gėrimų, o būtų tokia miela smulkmena dovanai..)

Kita smulkmenėlė sužavėjo visai netikėtai. Skaičiau ramiai Eglės įrašą apie granolą, ir man ne tik sušvito, jog reikia gi pagaliau pasidaryti tuos sausus pusryčius (pirmąjį šio naminio stebuklo bandymą sulapnojau pačiai sau neįtikėtinai greitai), bet ir būtinai pasigaminti minimų cukruotų imbierų. Nežinau, kodėl nepagalvojau, kad galiu juos nusipirkti (maximoje dar kaip tik akcija buvo). Ir man visai netrukdė suvokimas, kad artimiausiu metu net neketinu jų panaudoti granolos gamyboje (šis improvizacijos pasaulis man dar toks naujas, kad pradžiai noriu išbandyti bent maždaug tradicinius derinius), ar netgi tai, kad gyvenime niekad neragavau tų cukruotų imbierų ir net nežinau, ar jie man patinka :) Tiesiog sulaukiau akcijos ir nusipirkau milžinišką imbiero medį, kuris sužavėjo net kasininkę.

Pradėjus googlinti, kaip gi pasigaminti tuos imbierus, iš pradžių šiek tiek sutrikau - gamybos receptūrų daug, bet visos tarpusavy ganėtinai skirtingos, tad kuri geriausia ?

Paieškas baigiau pamačius David Lebovitz vardą. Net savotiškai gėda prisipažinti, kad realiai nieko jo nebuvau gaminusi. Tad nutariau padaryti šiai gėdai galą ir bent jau imbierus sucukruoti pagal jį. Žaidimo daugoka, o gal aš pati persistengiau neturėdama cukraus termometro, bet rezultatas fantastiškas. Imbierus visai smagu triaukšti vienus, o turbūt dar smagiau panaudoti kepiniuose, toje pačioje granoloje ar tiesiog merkti į šokoladą ir kramsnoti dvigubai skaniau. Atlikęs imbierinis sirupas išvis wow. Norisi šaukštais kabinti. O jeigu įmaišius į kremą ar bent jau natūralų jogurtą..

Cukruoti imbierai

* 500 g šviežio nulupto imbiero

* 800 g cukraus + apvoliojimui išvirus

* 1 L vandens

* žiupsnelis druskos

1. Nuluptus imbierus supjaustyti kiek įmanoma plonesnėmis riekutėmis, sudėti į rūgštims atsparų puodą (aliumininiai, emaliuoti ar panašūs netinka), užpilti vandeniu, kad viską apsemtų, ir užvirti. Užvirus sumažinti kaitrą ir pavirti apie 10 min.. Vandenį nupilti, imbierus užpilti nauju vandeniu ir pakartoti virimo procedūrą.

2. Vėl nupylus vandenį nuo imbierų, sumaišyti juos su cukrumi, 1 L vandens ir druska. Užvirti ir sumažinus ugnį virinti tol, kol cukraus tirpalo temperatūra pasieks 106 laipsnius. (Kadangi termometro neturiu, bet turėjau marias laiko ir beveik nemokamas dujas, tai imbierus kartais pamaišant uždengtame puode viriau apie valandą, po to nukėliau dangtį ir viriau dar apie pusvalandį, kol išgaravo dalis vandens, o cukraus tirpalas pavirto sirupu).

3. Kol sirupas dar karštas, jį nuo imbiero atskirti sietelio pagalba. Imbiero gabalėlius sumaišyti su nemažai cukraus, kad gausiai pasidengtų ir palikti tolygiai paskleidus skardoje ar pan. pernakt, kad pradžiūtų. (Man šitaip džiuvo per lėtai, tad aš vos vos įkaitinau orkaitę ir ant pačios apatinės lentynos patalpinau imbierus. Pastoviai pamaišant visiškai išdžiuvo per ~20 min.).

Turėjau ~400 g nulupto imbiero, iš kurio gavosi ~300 g cukruoto bei ~ 400 mL sirupo.

Imbierinis cukraus sirupas šaldytuve gali stovėti apie metus, o sandariai laikomi cukruoti imbierai išgyvena kelis mėnesius.

Šaltinis: http://www.davidlebovitz.com/